Št. Geg 25th, 2019

Allmedia.LT

Visos naujienos vienoje platformoje

Kandidatai į prezidentus emigrantus skatintų grįžti ir lengvatomis, ir kvietimu kurti verslą

7 min read

Pirmuosiuose LRT visų devynių kandidatų į prezidentus debatuose visi dalyviai atsakė į klausimą, ką Lietuvai užsienio politikoje reikėjo daryti kitaip ir kaip paskatintų lietuvius emigrantus grįžti į Lietuvą.

Kalbant apie lietuvių pritraukimą atgal į Lietuvą, kandidatai įvardijo kelis būdus, kaip bandytų suvilioti emigrantus grįžimu į gimtinę. 

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatės Ingridos Šimonytės manymu, užsienyje gyvenantys lietuviai – didžiulis neišnaudotas Lietuvos potencialas.

„Reikia rasti temų ir rasti priemonių, kur mūsų diaspora galėtų būti naudinga, nebūtinai grįždama į Lietuvą, bet ir būdama užsienyje. Ir tų priemonių yra daug – ir kultūrinis, ir ekonominis atstovavimas, mes puikiai žinome, kad kai kuriom didelėm investicijoms ateiti į Lietuvą būtent ir padėjo mūsų diaspora“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, pasitaiko vos vienas kitas rajonas, kurio merai pagalvoja apie lietuvių pritraukimą atgal į regionus, kur jie galėtų kurti savo verslą, įsikurti. Tačiau kandidatės manymu, tokių rajonų dar per mažai. 

Filosofas Arvydas Juozaitis pabrėžė, kad Lietuvos žmonių skaičiaus mažėjimas šalyje yra itin opi problema. Jis siūlė remtis Latvijos pavyzdžiu, kur savivaldybėse įkurtos tarnybos rūpinasi žmonių susigrąžinimu. Pasak kandidato, reikia išvykusiems žmonėms siųsti žinią, kokių specialistų trūksta Lietuvos provincijose.

Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis pritarė kolegoms, kad pirmiausiai svarbu Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems žmonėms rodyti dėmesį, kad jie „jaustų, kad iš ten, kur yra išvažiavę, jie yra reikalingi“. Esą padėtų įvairios simbolinės lengvatos, komunikacija, vėliau esą būtų galima ieškoti ir ekonominių bei kitų galimybių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis siūlė tobulinti „lietuvių pažymėjimus“, taikyti daugiau lengvatų transporto srityje, steigti naujas stipendijas jaunimui.

„Svarbu, kad užsienio tautiečiai būtų atstovaujami, taip pat ir parlamente“, – sakė kandidatas. Jis siūlė padidinti balsavimo užsienyje apygardų skaičių. 

Anot savarankiškai išsikėlusio kandidato, Mindaugo Puidoko, reikėtų pertvarkyti diplomatinę tarnybą, kad ji taptų tiltu tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos žmonių. Esą tokiu būdu būtų užtikrinami glaudesni verslo ryšiai, taip pat reikėtų organizuoti daugiau renginių užsienyje gyvenantiems tautiečiams, kad jie jaustųsi svarbūs ir reikalingi.

Ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad daug lietuvių yra padarę sėkmingas verslo karjeras tarptautinėje rinkoje, ir reikia naudotis jų patirtimi. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į kultūrinės sklaidos svarbą – esą sustiprinus dėmesį lietuvių emigrantams rengiant daugiau įvairių renginių, stovyklų jų vaikams Lietuvoje, sustiprintume diasporą.

Europos Parlamento narys, Vytenis Povilas Andriukaitis pritarė visiems kandidatų siūlymams. Tačiau jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva nepanaudoja viso savo išeivių potencialo, pavyzdžiui, Europos institucijose dirbančių piliečių patirties. Todėl, pasak kandidato, žmonės nesijaučia reikalingi. 

Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis prieštaravo savo „kolegų“ pasisakymams. Esą pagrindinė problema yra mažos algos Lietuvoje, dėl kurios žmonės emigruoja. Algos Lietuvoje yra nedidelės, pasak N. Puteikio, nes valdžia taip nusprendė ir naudodamasi įvairiais mechanizmais skurdina žmones. 

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad Lietuva sėkmingai naudojasi jaunų žmonių patirtimi, taip pat lietuvių bendruomenėmis, kurios gyvena užsienyje.

Pažėrė kritikos lygšiolinei užsienio politikai

Kalbėdami apie tai, kas iki šiol užsienio politikoje buvo padaryta ne taip, kandidatai į prezidentus vardijo įvairius sprendimus ar pasirinktas kryptis. 

M. Puidokas teigė, kad jeigu būtų valstybės vadovas, nebūtų leidęs vykti tokiems dalykams, kokie „vyko prie Kubiliaus ir Šimonytės vyriausybės“.

„Buvo skolinamasi iš Skandinavijos bankų už 9,4 proc. palūkanas, kai tuo tarpu Latvija skolinosi už beveik 3 proc. Manau, kad tai yra akivaizdu, kai 1,6 mlrd. daugiau palūkanų yra sumokama iš mūsų mokesčių mokėtojų, tai tie sprendimai žalingi, tų sprendimų išdavoje žmonės negauna pakankamai pinigų savo pensijoms, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimui.

Užsienio politika turi būti vertybinė ir mes negalime daryti įvairių klaidų, mes negalime būti visą laiką ledlaužio smaigalyje. Aš jau kalbėjau apie užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, kad mes turime būti išmintingi, ir remti JAV, o ne prisiimti visos žalos kaip būdami ledlaužio smaigalyje. Lietuva kaip valstybė turi žiūrėti interesų, mes negalime vykdyti kitų valstybių įgeidžius, visų pirma žiūrėti, ko reikia Lietuvai“, – sakė M. Puidokas. 

G. Nausėda pažymėjo, jog lig šiol Lietuvos užsienio politika buvo paremta kompromisų siekiu.

„Mums sekėsi, kai turėjome aiškius, kiekybiškai identifikuojamus tikslus tapti ES, NATO nariais. Ir tą padarėme ganėtinai sėkmingai“, – sakė kandidatas. Anot jo, vėliau kilo problemos, kai Lietuva sau priskirdavo lyderystės tam tikroje srityje rolę, bet jos negebėjo užpildyti.

„Ėmė stigti nuoseklumo mūsų užsienio politikoje ir tą galime pastebėti bendraujant su atskiromis valstybėmis“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad praeityje Lietuva patyrė sunkumų santykiuose su Lenkija dėl asmeninių aplinkybių bei neteisingų prioritetų nusistatymų.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad Lietuvoje užsienio politika negali rūpintis 3 žmonės: prezidentas, premjeras ir Seimo pirmininkas. „Šalies vadovė pasako vieną poziciją, premjeras kitą, Seime diskutuojama vėl ir niekaip negalime sutarti, kad užsienio politika negali atspindėti svarbiausio – Lietuvos žmonių lūkesčių“, – sakė kandidatas. Jis kritikavo ligšiolinę Lietuvos užsienio politiką, ją vadindamas „vieno klausimo“ sprendimu.

Anot V. P. Andriukaičio, šalyje turi vykti „užsienio politikos debatai su visuomene“, kurie būtų itin naudingi tariantis dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo.

N. Puteikis pareiškė, kad sėkmingas Lietuvos užsienio politikos žingsnis buvo galingo priešininko užpultų mažesnių valstybių – Sakartvelo ir Ukrainos – užstojimas.

„Tai labai teisinga pozicija“, – sakė kandidatas. Jo nuomone, klaidos buvo padarytos kai „ekonomiškai daug stipresnė senoji Europa mus pradėjo daryti antro lygio, greičio (…) valstybe – turiu omeny ne vien Lietuvą, bet visą Rytų Europą – manau, Lietuvos politikai (…) nepakankamai gynė Lietuvą Europos Sąjungoje“, – pareiškė kandidatas. Anot jo, didžiausia ES, kaip ir Lietuvos problema, yra didėjanti pajamų nelygybė.

Pasak jo, Lietuvos užsienio politikos tikslas turėtų būti užsitikrinti šaliai palankesnį ES struktūrinių fondų lėšų perskirstymą.

S. Skvernelis Lietuvos užsienio politikos „trūkumais“ vadino ekonominės diplomatijos stygių. „Nesėkmė yra visiškas santykių su Lenkija atšalimas ir jų nebuvimas, taip pat santykiai su Latvija ir Estija“, – sakė kandidatas į prezidentus. Pasak S. Skvernelio, su Baltijos kaimynnėmis nebuvo išspręsti Lietuvai svarbūs klausimai dėl suskystintų dujų terminalo lokalizavimo, vieningos dujų rinkos sukūrimo, buvo priimti neteisingi sprendimai dėl elektros tinklų sinchronizacijos.

„(Rusijos kaip – LRT.lt) teroristinės valstybės paminėjimas ir visiškas atšalimas santykių su Baltarusija yra klaida“, – sakė S. Skvernelis. Jis taip pat sakė, kad prezidentės D. Grybauskaitės atsisakymas susitikti su buvusiu JAV vadovu Baracku Obama buvo užsienio politikos „klaida“, kaip ir Lietuvos „išdavystė“ balsuojant Jungtinėse Tautose, kai daugelis ES narių pasmerkė JAV sprendimą perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę. Kandidatas kritikavo ir Lietuvos negebėjimą pasinaudoti litvakų potencialu užsienio politikoje.

„Buvo personalinė užsienio politika, o visgi ją reikia įgyvendinti kartu su vyriausybe ir Seimu“, – LRT debatuose pareiškė S. Skvernelis.

I.Šimonytė sakė, kad Lietuva gana dažnai stengėsi oportunistiškai ieškoti naudos sau, vietoje to, kad suvoktų „bendra nauda ateina per bendras vertybes“.

„Kartais esame per daug kurti partnerių rūpesčiams, gerai mokame įgarsinti savuosius, bet nelabai norime girdėti, kad mūsų bendraminčiai, su kuriais esame ES ir NATO, tų klausimų taip pat turi“, – sakė kandidatė. Ji siūlė Lietuvai užsienio politikoje ne vien išmokti „norėti gauti“, bet išmokti ir duoti.

Kandidatas į prezidentus A. Juozaitis sakė, kad užsienio politika vilioja galimybe sukurti fasadą, kuris paslėptų vidaus problemas.

„Kai Lietuvos prezidentas ar prezidentė keliauja po užsienio šalis, matome spaudoje, bet būkime tikri, kad jų paklaus, kas vyksta Lietuvoje, kodėl atskirtis tokia didelė, kodėl Lietuvos gyventojų sumažėjo“, – sakė kandidatas. Anot jo, dabar, kai jau susiklostė „pakankamai tvirta geopolitika“, Lietuva užsienio politiką turi vykdyti kaip „vidaus politikos pasekmę“.

Anot A. Juozaičio, santykių nebuvimas su Latvija, „atsiliepė tuo, kad turime tokį (suskystintų gamtinių dujų – LRT.lt) terminalą, kurio mums nereikia. Su latviais būtume turėję kartu ir jis būtų bendras visiems“, – aiškino kandidatas.

V. Mazuronis sakė, kad Lietuva užsienio politikos srityje tapo ES sprendimų priėmimo provincija. „Lietuvos užsienio politika tapo labai uždara, pokiliminiais sprendimais grindžiama veiklos sfera“, – sakė jis. Esą pastarąjį dešimtmetį „sovietinio sukirpimo žmonės“ priėminėjo sprendimus „siauruose rateliuose, sektose“. „Labai dažnai vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais kriterijais“, – pareiškė V. Mazuronis.

Debatus baigdamas V. Tomaševskis sakė, kad Lietuva be reikalo pataikavo ES reikalavimams. „Manau, kad klaida yra pataikavimas tam tikras, kurį vykdome ekonomikos srityje – tai Ignalinos AE uždarymas“, – sakė kandidatas. Pasak jo, šis žingsnis Lietuvos ekonomikai buvo brangus ir iš dalies lėmė Astravo AE statybas Baltarusijoje.

„Nereikėjo mums ratifikuoti ir Stambulo konvencijos. Čia svarbi ir ekonominė pusė, bet ir dvasinė pusė – visų pirma mūsų tradicinės šeimos vertybė“, – sakė kandidatas į Lietuvos prezidentus. Pasak jo, konvencija buvo ratifikuota per greitai.

Kalbėdamas apie kaimynus, V. Tomaševskis priminė liaudies išmintį: „Liaudies patarlė sako, kad tik kvailas žmogus ieško draugų toli, o tarp kaimynų – priešų“. Pasak kandidato, Lietuva kartais taip elgiasi.

You may have missed