Pajūris tvarkosi po vienos stipriausių audrų: lūžo medžiai, nuplėšti stogai, apgadintas turtas

Lietuvoje ketvirtadienio vakarą ir naktį siautė stipri audra, vėjo gūsiai siekė 20–25 m/s, o pajūryje net iki 32 m/s.

Kaip BNS informavo PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus atstovai, per pastarąją parą daugiausia iškvietimų sulaukta dėl ant elektros laidų, statinių, automobilių nuvirtusių medžių, nutrauktų elektros laidų. Daugiausia iškvietimų šalinti audros padarinius buvo Klaipėdos apskrityje – 93.

Čia per naktį gauta 70 pranešimų apie virtusius medžius. Ugniagesiai įvairiose regiono vietose skubėjo jų šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies. Šakos nuklojo šaligatvius, automobilius.

Audra aptalžė Klaipėdos paplūdimius, suniokoti laiptai, lauko kavinių karkasai.

Gargždų gyventojai ankstyvą penktadienio rytą gavo žinutes, jog sutrikus elektros tiekimui mieste neveikia siurblinės. Gyventojų prašoma riboti vandens suvartojimą.

Tūkstančiai be elektros

8 val. patikslintais duomenimis, visoje Lietuvoje be elektros skaičiuojame iki 100 tūkst. namų ūkių. Sudėtingiausia padėtis, kaip pranešė ESO, Klaipėdos regione, čia bene du trečdaliai visų gedimų (Plungės, Telšių, Mažeikių, Tauragės, Kelmės, Raseinių ir kituose rajonuose). Kita zona, kuriai didelę žalą padarė uraganinis vėjas – Šiaurės Lietuva (Kupiškis, Pasvalys, Rokiškis, Biržai, Anykščiai, Zarasai ir kiti rajonai).

„Pagrindiniai gedimai fiksuojami dėl masiškai lūžusių elektros oro linijų atramų, nutrauktų laidų, tiek žemosios, tiek vidutinės, tiek aukštos įtampos tinkle. Skaičiuojame tūkstančius išsijungusių transformatorinių.

Visą naktį dirbo maksimalus ESO ir rangovų organizacijų darbuotojų skaičius. Ne visur buvo įmanoma privažiuoti, tad realus uraganinio vėjo padarytos žalos mastas matomas ir vertinamas tik dabar, prisijungus naujoms darbuotojų pajėgoms“, – pranešė ESO.

Klaipėdoje ketvirtadienio vakarą buvo išsiliejusi Danės upė, vanduo pasiekė senamiestį, Žvejų gatvę.

VIDEO: Potvynis Klaipėdos senamiestyje

Juodkrantėje nuplėštas stogas

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis 15min sakė iš pat ryto apvažiavęs Kuršių neriją. Didžiausią nuostolį vėjas padarė Juodkrantėje, kur nuplėšė pusę namo stogo.

T.Pokoniečnaja nuotr./Juodkrantėje vėjas apgadino stogą.

T.Pokoniečnaja nuotr./Juodkrantėje vėjas apgadino stogą.

„Ten prasčiausias vaizdelis… – sakė meras. – Apvažiavau viską. Keliasdešimt medžių nulaužtų, konteineriai pavartyti, varteliai paskraidė, vienas kitas tualetas apvirtęs. Pripratę mes prie tų vėjų, be nuplėšto stogo, viskas gana standartiškai. Vakar 6–7 kartus elektra išsijungė ir įsijungė. Įdomu, kiek bus besikreipiančių dėl aparatų sugedusių, bet nieko nepadarysi. Tai stichija. Pasitvarkymų bus nemažai, ant pėsčiųjų takų medžiai nuvirtę, dar nenupjauti, tik nuo pagrindinių kelių. Šakų daugybė prilaužyta, kitur nematyt takų.“

Penktadienio rytą apžiūrėta ir centrinė gelbėjimo stotis, šią audra taip pat aptalžė.

Juodkrantėje ketvirtadienio vakarą per kelią buvo perbėgęs vanduo.

Vartė medžius, užliejo gatvę

Palangos meras Šarūnas Vaitkus socialiniame tinkle paskelbė, kad audra prikrėtė eibių.

„Audra negailestingai verčia medžius, ardo kopas. Rąžės upė išsiliejo iš krantų ir užtvindė dviračių tako atkarpą nuo J.Basanavičiaus gatvės į šiaurinę pusę, užtvindė ir mišką. Daug medžių nugriuvusių ant važiuojamosios kelio dalies, kiemuose. Kai kur nėra elektros. Vėjas truputį aprimo, bet dar gan stiprus.

Visos mieste esančios tarnybos dirba visu pajėgumu, Komunalinio ūkio vyrai (beveik visos brigados) savanoriškai likviduoja padarinius. Pjausto nuvirtusius medžius, iš gatvių stumdo vėjo nuverstus konteinerius. Visu pajėgumu dirba policijos, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai. Realią situaciją matysime ryte. Informuosime. Matosi jau dabar, kad darbo turėsime mažiausiai savaitei, sutvarkyti miestą, nes labai daug šakų. Birutės parke situacija bus aiški taip pat ryte. Visų gyventojų prašau kantrybės, geranoriškumo, nes iškart sutvarkyti visko nepajėgsime. Visiems ramios nakties! Susitvarkysime. Dėkoju vyrams, kurie dirbs visą naktį!“ – rašė meras.

Viena stipriausių audrų

Vakar vakare pajūryje siautėjusi audra buvo viena stipriausių audrų per pastarąjį dešimtmetį, pranešė Uosto direkcija. Didžiausias fiksuotas vėjo greitis – 37,9 m/s. Uoste esanti įranga užfiksavo, kad bangų aukštis buvo 5–6 metrai. Įsismarkavęs vėjas gerokai pakėlė ir vandens lygį – uosto akvatorijoje jis siekė maždaug 130 cm.

„Audrai uostas atsakingai ruošėsi. Kaip ir įprasta, apie stiprų vėją buvo įspėti visi uosto naudotojai, kad pasirūpintų krovos įranga ir kitu turtu, įspėjimus gavo ir kapitonai, kurie privalėjo pasirūpinti, kad laivai saugiai stovėtų prie krantinių. Laimei, nors vėjas buvo itin stiprus, rimtų incidentų išvengta. Vieno laivo kapitonas paprašė vilkikų pagalbos, kad jie padėtų saugiai stovėti prie krantinės, kito laivo, laukusio įplaukti į uostą, kapitonas priėmė sprendimą audrą pralaukti jūroje, išmetus inkarus ties Karkle“, – pasakojo Adomas Alekna, Klaipėdos uosto kapitonas.

Penktadienio rytą, 9 val., laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta, vėjo greitis siekia 14-17 m/s. 9 val. į uostą įplaukti laukė 3, o išplaukti – 5 laivai.

Tomas Davulis: Koronavirusas ir darbo teisė

Kita vertus, jų efektyvumas priklausys nuo to, kaip bus pasinaudota įstatymo teikiamomis aiškinimo galimybėmis. Darbo teisės normomis siekiama pasiekti darbdavio ir darbuotojo interesų balanso, tačiau ypatingomis sąlygoms esant yra būtinas abiejų šalių susiklausymas ir įsiklausymas. Tikėtina, kad aiški komunikacija ir darbuotojų atstovų (darbo tarybų, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, profesinių sąjungų) įtraukimas (bent jau nuotoliniu būdu) į sprendimų priėmimą ir darbuotojų informavimą padės greičiau įveikti šią krizę. Tad keletas įžvalgų apie darbo teisės nuostatų taikymą šiomis ypatingomis sąlygomis.

Darbuotojo pareiga pranešti

Pirmiausia pastebėtina, kad darbuotojas turi pareigą pranešti apie savo užsikrėtimą virusu arba patekimą į rizikos grupę (asmenys, atvykę iš padidėjusio sergamumo regionų, keliavę per oro uostus ir pan.). Tai kyla iš Darbo kodekso (toliau – DK )24 str. 1 d., 25 str., 31 str. 2 d. Darbdavys turi teisę klausti ir sužinoti, kurioje šalyje buvo ir kokiu maršrutu keliavo darbuotojas savo žiemos atostogų metu. Tokie asmeninio pobūdžio klausimai šiomis aplinkybėmis yra leidžiami, nes tik jų pagalba darbdavys gali imtis reikiamų apsaugos ar prevencinių priemonių.

Darbdavio sprendimas dėl užsikrėtusių ir rizikos grupėje esančių asmenų

Teisine prasme reikia išskirti dvi grupes darbų ir veiklų, kurios įstatymuose reglamentuojamos skirtingai.

Pirma. Privalomas nušalinimas be darbo užmokesčio mokėjimo kyla iš įstatymo reikalavimų. Jei darbai vykdomi srityse, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (žr. nuorodą), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato detalią privalomo tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo tvarką. Jei dirbami darbai, įtraukti į specialų sąrašą (maisto gamyba ir realizavimas, sveikatos priežiūra, vaikų (iki. 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas, žaislų vaikams gamyba ir pardavimas, paslaugos gyventojams: stacionariose socialinės globos ir slaugos įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, dienos globos įstaigose, paslaugų gavėjo namuose, kitose įstaigose, teikiančiose socialines paslaugas, bendrabučiuose, sanatorijose, poilsio namuose, reabilitacijos įstaigose ir gydyklose, viešbučiuose, moteliuose, keleiviniuose laivuose, lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose teikiamos paslaugos, pirčių, saunų, baseinų, maudyklų ir soliariumų paslaugos, kirpimo, skutimo, manikiūro, pedikiūro ir kūno kosmetikos paslaugos, o taip pat visų rūšių galvijų, auginamų mėsai ar pienui, priežiūra, melžimas ir pieno tiekimas, paukščių priežiūra paukštynuose), asmenys, kurie serga ar yra tapę pavojingų ligų nešiotojais (Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė COVID-19 į pavojingų ligų sąrašą, tad šiems asmenims ir jų darbdaviams taikomi papildomi saugumo reikalavimai) privalo darbdavio nedelsiant būti nušalinti nuo darbo, jei negalima jų sutikimu perkelti į kitą nepavojingą darbą (šio įstatymo 18 straipsnis).

Darbo kodeksas

Darbo kodeksas

Tokio perkėlimo galimybė vis tiek išlieka labai siaura. Tokiems asmenims iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo draudžiama tęsti darbus. Tokiu atveju darbo užmokestis jiems nemokamas (DK 49 str. 2.), tačiau gali būti, kad jie įstatymo nustatyta tvarka medicinos priežiūros įstaigoje gaus laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Ligos išmoka šiuo atveju mokama įstatymo nustatyta tvarka.

Antra. Kitose aukščiau nepaminėtose veiklose darbuotojo nušalinimas nuo darbo ar kitokia darbo atlikimo forma yra darbdavio diskrecijos reikalas. Nepriklausomai nuo ekstremalias situacijas reguliuojančių įstatymų reikalavimų ar pareigūnų nurodymų, darbdavys privalo imtis priemonių klientų ir darbuotojų sveikatai apsaugoti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.). Kol nėra paskelbtos imperatyvios priemonės įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kai jos yra paskelbtos, tokias apsaugines ir prevencines priemones gali taikyti ir pats darbdavys, individualiai įvertinęs situaciją savo darbovietėje, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir savo veiklos specifiką.

Dėl ilgojo šio viruso inkubacinio laikotarpio, didelis žmonių skaičius patenka į padidintos rizikos grupę (pvz. grįžę iš padidėjusio užsikrėtimo laipsnio regionų, keliavę oro transportu ar per pastarąsias dvi savaites, jei kompetentingos institucijos nenustatys kito laikotarpio), todėl įvertinęs darbovietės situaciją ir atsižvelgęs darbuotojo pateiktą informaciją, darbdavys, saugodamas bendradarbių ir klientų sveikatą, privalo priimti sprendimą dėl įtariamųjų ar iš pavojaus zonų grįžusių darbuotojų darbo galimybių:

  1. Savo iniciatyva darbuotojui taikyti nuotolinio darbo formą (žr. žemiau);

  2. Savo iniciatyva išleisti darbuotoją ar kitus darbuotojus į prastovą (žr. žemiau);

  3. Asmenį, nesutinkantį su darbdavio įpareigojimu dirbti nuotoliniu būdu, nušalinti nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio (DK 49 str. 2 d. analogija).

Darbuotojai savo iniciatyva gali naudotis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis ar nemokamomis atostogomis.

Darbdaviai turi žinoti, kad pažeidus pareigą nušalinti darbuotoją, darbdaviui be administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonių, gali kilti ir turtinė atsakomybė – atlyginti žalą klientams arba darbuotojams, jei bus nustatyta, kad toks darbuotojas pernešė virusą kitiems darbuotojams (DK 151 str.) ar klientams.

Darbas namuose – nuotolinio darbo forma

Dirbti nuotoliniu būdu nėra darbuotojo prievolė (DK 52 str. reguliuoja susitarimus tarp šalių dėl reguliaraus nuotolinio darbo pobūdžio), tačiau tokia darbuotojo pareiga gali atsirasti dėl ypatingųjų aplinkybių – epideminės situacijos ar kitų apribojimų, kuriuos įstatymo pagrindu priima įgaliotos institucijos (pvz. uždraudžiami kontaktai su klientais, taikomi patekimo į teritorijas apribojimai ir pan.). Iš darbuotojo pavaldumo prievolės ir darbdavio teisės organizuoti darbo procesą (DK 32 str. 2 d.) bei pareigos tai daryti saugiai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.) kildinama darbdavio teisė nustatyti darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietą, kuri nesutampa su įprastine darbo vieta. Šiuo atveju darbdavys dėl pandemijos protrūkio grėsmės savo iniciatyva nustatęs, kad darbuotojas privalo dirbti namie, neturi tam gauti darbuotojo sutikimo.

Bethany Legg nuotr./ Unsplash nuotr. /Darbas su kompiuteriu namie

Bethany Legg nuotr./ Unsplash nuotr. /Darbas su kompiuteriu namie

Tokiu atveju darbdavys turi sudaryti sąlygas dirbti kitoje vietoje (pvz. aprūpinti techninėmis, komunikacinėmis priemonėmis, jei reikia), o darbuotojui mokama kaip už įprastai atliekamą darbą. Individualūs susitarimai dėl darbo valandų skaičiaus, apmokėjimo už tokį darbo laiką ar darbo sąlygų sudarymo taip pat galimi. Jei techninės priemonės neleidžia tinkamai atlikti savo pareigų ne darbo vietoje, reikia rinktis kitą sprendimą.

Jei darbuotojas prašo dirbti namuose, tačiau darbdavys su tuo nesutinka, problema reguliuotina pagal DK 52 straipsnio 2 dalies taisykles: jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Jei iš esmės darbuotojo darbas gali būti dirbamas namuose, darbdavio galimybė nesutikti su darbuotojo prašymu dirbti nuotoliniu būdu yra mažesnė, jei darbuotojas nurodo, kad jo nepilnametis vaikas negali dalyvauti ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo procese dėl taikomų šioms įstaigoms veiklos apribojimų. Primintina, kad pagal naujojo Darbo kodekso 28 straipsnį, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi siekti susitarti dėl lankstesnio darbo laiko režimo šiomis ypatingomis sąlygomis.

Prastova

Prastova – įstatyme numatytas būdas sustabdyti darbo sutarties vykdymą darbdavio iniciatyva (DK 47 str.) ne dėl darbuotojo kaltės. Prastova gali būti skelbiama tiek visai grupei darbuotojų, tiek ir vienam darbuotojui. Tai yra galimybė šalims maksimaliai apriboti savo įsipareigojimus pagal galiojančią darbo sutartį – darbdavys neprivalo užtikrinti saugių ir sveikų darbo sąlygų, tačiau turi teisę iškviesti darbuotoją dirbti jau nuo kitos dienos. Darbo kodeksas nustato detalias apmokėjimo už prastovos laiką taisykles – paskelbus prastovą neterminuotai, už pirmąją dieną mokamas VDU, už antrąją ir trečiąją dienas – 2/3 VDU, o už kitą laikotarpį – 40 proc. VDU.

Darbuotojui tokiu atveju taikoma uždarbio garantija – išmokėta alga ir prastovos metu mokamas atlyginimas kalendorinį mėnesį kartu turi būti ne mažesni už MMA, kai pagal sutartį dirbama visą dieną. Jei dirbama etato dalimi, uždarbio garantija atitinkamai mažinama. Darbdavys negali darbuotojui uždrausti veiklų prastovos atveju (pvz. uždrausti lankytis kino teatruose ar prekybos centruose), tačiau turi teisę reikalauti sugrįžti į darbo vietą ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Darbdavio rekomendacijos darbuotojams turėtų numatyti, kad darbuotojai atidžiau rinktųsi laisvo laiko praleidimo būdus ir siektų išvengti užkrato.

Darbdavio pareiga imtis bendrųjų priemonių prieš infekcijos plitimą

Nepriklausomai nuo ekstremalias situacijas reguliuojančių įstatymų reikalavimų ar pareigūnų nurodymų, darbdavys privalo imtis priemonių klientų ir darbuotojų sveikatai apsaugoti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.). Kol nėra paskelbtos imperatyvios priemonės įstatymo nustatyta tvarka, tokias priemones gali taikyti ir pats darbdavys, individualiai įvertinęs situaciją savo darbovietėje, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir savo veiklos specifiką.

Jei darbovietės veikla nėra ribojama, būtina imtis gydytojų ar institucijų rekomenduojamų priemonių, individualiai įvertinus užsikrėtimo rizikas.

Jei darbdavio veikla nepriskiriama prie veiklų, kuriose tokie pavojai priklauso prie galimos specifikos (oro uostai, sienos kirtimo punktai, ligoninės), darbdavys privalo sustabdyti darbovietės veiklą ar atskiras veiklas, jei:

  1. Nėra tikras, kad šias veiklas dirbantys jo darbuotojai nėra užsikrėtę ar nėra viruso nešiotojai;

  2. Yra padidėjusi užsikrėtimo nuo klientų ar trečiųjų šalių galimybė; ir

  3. Patalpose negalima užtikrinti efektyvios viruso plitimo prevencijos (pvz. nėra apsaugos priemonių, nėra dezinfekcijos medžiagų atsargų ir pan.).

Jei darbovietės veikla nėra ribojama, būtina imtis gydytojų ar institucijų rekomenduojamų priemonių, individualiai įvertinus užsikrėtimo rizikas. Tokiu atveju darbdavys galėtų perduoti darbo tarybai, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui ar specialiai sukurtam ad hoc komisijai įgaliojimus operatyviai ir efektyviai spręsti ar teikti pasiūlymus dėl konkrečių ar bendrų apsaugos priemonių nustatymo.

Individualių darbuotojo apsaugos priemonių (kaukių, pirštinių ir kt.) naudojimas ir bendrų apsaugos priemonių taikymas (pvz. patalpų temperatūrinis režimas, dezinfekcija) gali leisti vykdyti darbinę veiklą, tačiau reikia atsižvelgti į koronaviruso plitimo ypatybes ir gydytojų rekomendacijas. Pavyzdžiui, ligoninėse, kuriose susiduriama su didele tikimybe, personalas turi būti aprūpintas atitinkama apsauga (specialūs rūbai, respiratoriai, vienkartinės pirštinės, akių apsaugą užtikrinančios priemonės), tačiau maitinimo įstaigose, parduotuvėse, klientų aptarnavimo vietose kol kas galimos ir mažiau intervencinės priemonės (reguliari dezinfekcija, pertraukos higienai).

Vis tik itin daug žmonių talpinančiose patalpose ar renginiuose būtinos papildomos individualios apsaugos priemonės (vienkartinės pirštinės, respiratoriai) darbuotojams. Reikia turėti omenyje, kad darbdavys lieka atsakingas tiek prieš darbuotojus, tiek prieš klientus dėl pasirinktų apsaugos priemonių tinkamumo ar savo priimtų ar nepriimtų sprendimų pagrįstumo ir dėl to kilusios žalos sveikatai.

Darbuotojo teisės darbdaviui pažeidus savo įsipareigojimus

Jei darbdavys nesiima priemonių, kurių yra būtina imtis, darbuotojas turi teisę:

  1. Atsisakyti vykdyti sutartį dėl nesaugių darbo sąlygų (DK 159 str. 1 d.). Tokiu atveju teisė į darbo užmokestį išlieka, jei atsisakymas yra pagrįstas. Toks atsisakymas nebus laikomas darbo pareigų pažeidimu, jei ginčo atveju darbuotojas įrodys, kad jo sprendimas buvo objektyviai pagrįstas, pvz. pavojus užsikrėsti virusu buvo realus, o darbdavys nesiėmė jokių priemonių;

  2. Savo iniciatyva sustabdyti darbo sutarties vykdymą iki trijų mėnesių laikotarpiui (DK 50 str.). Šiuo atveju darbuotojui turėtų būti mokamas minimalus darbo užmokestis, jei darbuotojas sustabdo darbo sutartį pagrįstai;

  3. Savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d. 2 p.), nes darbdavys neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų. Vėlgi, šiuo atveju bus vertinama priežasties svarba darbo sutarties nutraukimui, todėl, tikėtina, šis darbuotojo teisių įgyvendinimo būdas galėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai darbdavys visiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus.

Laikinojo nedarbingumo pažymėjimai

Jei asmuo hospitalizuotas ar izoliuotas medikų sprendimu, jam paprastai išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Jei toks pažymėjimas nėra išduotas, o darbdavys darbuotojui neleido neatvykti, neatvykimas į darbą žymimas kaip darbuotojo pravaikšta. Nemokamas laisvas laikas (DK 137 str. 3 d.) yra suteikiamas trumpesniam laikotarpiui nei viena diena (pvz. nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą), todėl kelių dienų nebuvimas forminamas kaip nemokamos atostogos.

Atostogos

Šiuo laikotarpiu darbuotojas gali naudotis ir savo turimomis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtinai šiuo metu tokiomis atostogomis naudotųsi. Darbdaviui tai pat draudžiama nustatyti tokį grafiką, pagal kurį visi darbuotojai ar jų grupės ima atostogauti kaip tik šiuo metu. Tas pats galioja ir nemokamoms atostogoms, kurių iniciatorius visais atvejais yra darbuotojas. Jei darbuotojas tokio noro nepareiškia, nemokamų atostogų inicijuoti darbdavys negali.

Šie keli pastebėjimai nepretenduoja apžvelgti visus mums dar nežinomo reiškinio teisinius aspektus. Esamas reguliavimas taip pat nėra pritaikytas tokiomis beprecedentėmis situacijomis (žr. naujausią su tuo susijusį pasiūlymą dėl DK keitimo). Vis tik reikia pastebėti, kad šalių geranoriškumas, abipusis komunikavimas ir šalių tarimasis šiandien yra geriausias kelias įveikti šiuos iškilusius sunkumus.

Tomas Davulis yra Vilniaus universiteto profesorius, Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovas, Darbo kodekso rengimo grupės vadovas ir Darbo kodekso komentaro autorius.

Sunegalavę žmonės sunerimę: koronaviruso simptomus turi, o tyrimų niekas nedaro

15min jau rašė, kad iš komandiruotės užsienio šalyse, kuriose buvo nustatyti koronaviruso atvejai, sugrįžusi vilnietė susirgo, jai pasireiškė simptomai, panašūs į šios pavojingos infekcijos.

Kai moteris kreipėsi pagalbos, sulaukė atsakymo, kad tyrimo dėl koronaviruso jai nedarys, nes ji grįžo ne iš rizikos zona laikomų valstybių.

VIDEO: Specialistės patarimai, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso

Savaitgalį į portalą kreipėsi dar vienas skaitytojas. Jis irgi piktinosi dabartine tvarka.

„Užvakar kviečiausi greitąją, turėjau 6 simptomus iš 8 minimų dėl koronaviruso. Kviečiausi, nes buvo 39 temperatūros. Turiu medicininį išrašą, kokius tyrimus nustatė, – virusinė infekcija, ir paleido namo, išrašė vaistų nuo gripo. Daktaro žodžiai – neaiški pneumonija, meluoja tiesiai į akis“, – piktinosi jis.

Liepė pačiam stebėti būklę

Seimo narys J.Džiugelis savo istorija pasidalino feisbuke.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Justas Džiugelis

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Justas Džiugelis

„Taip atsitiko, kad praėjusį antradienį turėjau reikalų Kaune, o vakarienės metu prie gretimo staliuko sėdėjo italai. Ketvirtadienį pasijutau prastai – skaudėjo gerklę, pakilo neaukšta temperatūra, kosėjau ir slogavau. Penktadienį pasiskambinau į kliniką, liepė savaitgalį pačiam stebėti būklę. Pirmadienį temperatūra nukrito, tačiau, turėdamas galvoje visas kitas aplinkybes, nusprendžiau pasitikrinti dėl koronaviruso. Pasirodo, negalima, nes… niekur nebuvau išvykęs“, – trečiadienio vakarą feisbuko paskyroje rašė jis.

Pirmadienį temperatūra nukrito, tačiau, turėdamas galvoje visas kitas aplinkybes, nusprendžiau pasitikrinti dėl koronaviruso. Pasirodo, negalima, nes… niekur nebuvau išvykęs.

J.Džiugelis taip pat pasakojo sužinojęs, kad net ir tie, kurie buvo išvykę svetur, nuo šiol nebegaus nedarbingumo pažymėjimų, todėl, kad rizikos paveiktų šalių sąrašas labai išsiplėtė.

„Vadinasi, daugybė grįžusių žmonių ne tik galės – privalės eiti į darbą ir kels pavojų aplinkiniams“, – pabrėžė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje

J.Džiugelis teigė, kadangi nebėra temperatūros, jis gali ketvirtadienį vykti į darbą, nors kiti veiksniai vis dar išlikę.

„Oficialiai neturiu jokio pagrindo praleisti Seimo posėdį, tačiau kokios galimos to pasekmės, nebandysiu aiškintis, nes, manau, turėčiau būti atsakingas ir už kolegas“, – aiškino Seimo narys.

Pasak J.Džiugelio, visoje šioje situacijoje jį stebina dar keli dalykai. Pirma – informacijos ribojimas.

Parlamentaras akcentavo, kad kol Lietuvoje buvo tik vienas koronaviruso atvejis, informacija žiniasklaidai ir visuomenei buvo teikiama operatyviai, bent tris kartus per dieną. Dabar, kai užsikrėtusiųjų ir stebimųjų daugėja, informacijos kiekis apribotas iki vieno karto per parą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Arno Strumilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Žurnalistai turi patys jos ieškoti, t.y. gaišti ir savo, ir gydytojų bei ligoninių darbuotojų laiką. Man tai primena grįžimą į sovietmetį, iš kurio šiandien taip džiaugėmės ištrūkę“, – feisbuke rašė jis.

Kartu J.Džiugelis stebėjosi dvigubais Seimo vadovų standartais: Lietuvai ypatingą Kovo 11-osios minėjimą salėje, kurioje prieš 30 metų vyko istoriniai įvykiai, atšaukė, o plenarinių posėdžių – ne.

Tiesa, ketvirtadienį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad dėl koronaviruso parlamentas gali nesirinkti dvi savaites.

„Neseniai Pasaulio sveikatos organizacija koronavirusą paskelbė pandemija, tad raginu ekstremalios situacijos operacijos centro vadovą A.Verygą suteikti asmenims, grįžusiems iš koronaviruso paliestų šalių, galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą ir išbūti karantine tiek, kiek reikalauja rekomendacijos“, – teigė J.Džiugelis.

Žada daugiau tyrimų

Dėl to, kad Lietuva iki šiol koronaviruso tyrimą atlieka retam piliečiui, piktinosi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kasiulevičius

Anot jo, jau prieš savaitę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomendavo, kad koronaviruso tyrimas turi būti skiriamas visiems sergantiems sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija, kai nėra nustatyta kita aiški tokios būklės priežastis.

Tiesa, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga trečiadienį jau kalbėjo apie tai, kad jau priimta daug sprendimų, išplečiant pavojingomis laikomų valstybių sąrašą, bus atliekama daugiau tyrimų tiems žmonėms, kurie gydosi sunkias, neaiškios kilmės pneumonijas.

Pajūris tvarkosi po audringos nakties: lūžo medžiai, nuplėšti stogai, apgadintas turtas

Lietuvoje ketvirtadienio vakarą ir naktį siautė stipri audra, vėjo gūsiai siekė 20–25 m/s, o pajūryje net iki 32 m/s.

Kaip BNS informavo PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus atstovai, per pastarąją parą daugiausia iškvietimų sulaukta šalinti ant elektros laidų, statinių, automobilių nuvirtusių medžių, nutrauktų elektros laidų. Daugiausia iškvietimų sulaukta Klaipėdos apskrityje – 93.

Klaipėdos apskrityje per naktį gauta 70 pranešimų apie virtusius medžius. Ugiagesiai įvairiose regiono vietose skubėjo jų šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies. Šakos nuklojo šaligatvius, automobilius.

Gargždų gyventojai ankstyvą penktadienio rytą gavo žinutes, jog dėl elektros tiekimo sutrikimo neveikia siurblinės mieste. Gyventojų prašoma riboti vandens suvartojimą.

ESO pranešė, jog situacija Klaipėdos regione bene liūdniausia. Daugiau nei du trečdaliai visų gedimų fiksuojami būtent Klaipėdos regione – Plungėje, Telšiuose, Kretingoje, Raseiniuose ir kt.

Klaipėdoje ketvirtadienio vakarą buvo išsiliejusi Danės upė, vanduo pasiekė senamiestį, Žvejų gatvę.

VIDEO: Potvynis Klaipėdos senamiestyje

Juodkrantėje nuplėštas stogas

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis 15min sakė iš pat ryto apvažiavęs Kuršių neriją. Didžiausią nuostolį vėjas padarė Juodkrantėje, kur nuplėšė pusę namo stogo.

„Ten prasčiausias vaizdelis…, – sakė meras. – Apvažiavau viską. Keliasdešimt medžių nulaužtų, konteineriai pavartyti, varteliai paskraidė, vienas kitas tualetas apvirtęs. Pripratę mes prie tų vėjų, be nuplėšto stogo, viskas gana standartiškai. Vakar 6-7 kartus elektra išsijungė ir įsijungė. Įdomu, kiek bus besikreipiančių dėl aparatų sugedusių, bet nieko nepadarysi. Tai stichija. Pasitvarkymų bus nemažai, ant pėsčiųjų takų medžiai nuvirtę, dar nenupjauti, tik nuo pagrindinų kelių. Šakų daugybė prilaužyta, kitur nematyt takų“.

Juodkrantėje ketvirtadienio vakarą per kelią buvo perbėgęs vanduo.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus socialiniame tinkle paskelbė, kad audra prikrėtė eibių.

„Audra negailestingai verčia medžius, ardo kopas. Rąžės upė išsiliejo iš krantų ir užtvindė dviračių tako atkarpą nuo Basanavičiaus gatvės į šiaurinę pusę, užtvindė ir mišką. Daug medžių nugriuvusių ant važiuojamosios kelio dalies, kiemuose. Kai kur nėra elektros. Vėjas truputį aprimo, bet dar gan stiprus.

Visos mieste esančios tarnybos dirba visu pajėgumu, Komunalinio ūkio vyrai (beveik visos brigados) savanoriškai likviduoja padarinius. Pjausto nuvirtusius medžius, iš gatvių stumdo vėjo nuverstus konteinerius. Visu pajėgumu dirba policijos, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai. Realią situaciją matysime ryte. Informuosime. Matosi jau dabar, kad darbo turėsime mažiausiai savaitei, sutvarkyti miestą, nes labai daug šakų. Birutės parke situacija bus aiški taip pat ryte. Visų gyventojų prašau kantrybės, geranoriškumo, nes iš kart sutvarkyti visko nepajėgsime. Visiems ramios nakties ! Susitvarkysime. Dėkoju vyrams, kurie dirbs visą naktį !“, – rašė meras.

Marijus Gailius: Ką saugumiečių „bauginamam“ diplomatui pasiūlytų partizanas?

Žinoma, nereikėtų analogija pasitikėti aklai, nes pokario rezistencijos ir šiuolaikinės žvalgybos metodai kitokie ir laikai kiti. Vis dėlto ryškios kelios paralelės: tiek rezistencijos, tiek žvalgybos veikla yra svarbūs valstybingumo institutai, abiem būdinga konspiracija, informacijos rinkimas, reikalų sprendimas jėga.

O svarbiausia, jog tiek pokario rezistencijos, tiek valstybės saugumo palikimas ir veikimas politinėje kultūroje vis neduoda mums ramybės. Viešoji opinija reikalauja partizanus vaizduoti tik herojiškai, kol nepasirodo koks nors Marius Ivaškevičius ir nepavaizduoja jų žmogiškai. Viešoji opinija reikalavo pulkininką Vytautą Pociūną vaizduoti paniekinamai, kol kartu su būriu visuomenininkų nepasirodė saugumo karininko našlė Liudvika Pociūnienė ir neapgynė jo atminimo.

Kaip mes galime adekvačiai (arba kuo tiksliau) suprasti ir atsiminti partizaninį karą, jeigu daugelis jau pamiršome parlamentinį saugumo tyrimą ir masinį žurnalistų pasiklausymą vadinamojoje „vanagų“ operacijoje? Nekalbu apie susprogdintąjį saugumietį ir savanorį Jurą Abromavičių, kurio žūties priežasčių jau ir detektyvine mįsle nepavadinsi – neliko ne tik aiškaus atsakymo, bet ir pačios mįslės. Ten, kur slapta, nelieka tikslumo. Todėl tenka kliautis vaizduote.

Šioji vaizduotės sąryšiais paremta analogija tebus paskata pamąstyti apie mūsų santykį su trisdešimtmete laisve ir ypač – atsakomybe. Kaip tada, taip ir dabar.

Taigi, aną savaitę kiekvienas susipažinome su saugumo švilpininko (nuo angl. ž. „whistleblower“), paviešinta informacija: Valstybės saugumo departamentas atseit domėjosi kandidatų į prezidentus aplinkos žmonėmis.

Komentuodamas žinią agentūrai BNS, buvęs ES ambasadorius Rusijoje ir kandidatas V. Ušackas papasakojo gavęs įspėjimų, kad kampanijos metu bus persekiojamas, ir skundėsi iš paskui patyręs saugumo bauginimų. „Duotas nurodymas mane akylai stebėti ir prieš mane ruošiamas sisteminis išpuolis klijuojant prorusiško kandidato etiketę“, – viešai sakė V. Ušackas.

Jeigu taip ir buvo, kodėl tuomet buvęs kandidatas, iki šiol tylėjęs, štai metė kaltinimus praėjus keturiolikai mėnesių po triuškinančio pralaimėjimo pirminiuose konservatorių rinkimuose? Kas V.Ušackui trukdė, dar tuomet surengus spaudos konferenciją, paskelbti apie patirtą bauginimą ir saugumiečių atseit klijuojamas etiketes? Kodėl reikėjo laukti švilpininko informacijos – tai yra kol pats bus „pagautas už rankos“?

Maža to, V.Ušackas išsiduoda ne tiek burnojimu prieš valstybės saugumą, kiek pūsdamas ditirambus dabartiniam savo darbdaviui – Rusijos rinkose ir kuluaruose pasižymėjusiam verslui: diplomatas teigė, kad jo darbovietę „Avia Solutions Group“ „stengiamasi įvairiais būdais sumenkinti ir pakirsti jos reputaciją kaip pažangiausios, moderniausios, skaidriausios kampanijos“.

Laba diena, tik nevaidinkime iš dangaus iškritusių. Juk ne šventieji Rusijoje sparnus sau lipdosi. Jeigu V.Ušacką būtų įdarbinęs ne Gediminas Žiemelis, o Gintautas Pangonis, tai ambasadorius veikiausiai pats pirmas būtų apsižergęs „Grigeo“ vamzdį, aiškindamas, kad kažin kas nuotekomis ir teršalais stengiasi pakirsti popieriaus gamintojos, kaip „pažangiausios, moderniausios, skaidriausios kampanijos“, reputaciją.

Pačiam ponui ambasadoriui atitinkamai prišnekėjus, citatą iš švilpininko rašto apie saugumo direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio tariamą užsakymą surinkti „informaciją, kuri įrodytų, kad V.Ušackas yra prorusiškas“, galime palikti už skliaustų, nes nepaisant to, norėjo diskredituoti diplomatą saugumas ar ne, pats V.Ušackas save diskredituoja žodžiais ir veiksmais. Ir todėl atrodo prorusiškas.

Ar bent jau nepatriotiškas.

Vadinasi, partizanų vadas karo lauko teisme V.Ušacko elgesį įvertintų atitinkamai netgi be saugumo išvadų ir pažymų.

Vadinasi, partizanų vadas karo lauko teisme V. Ušacko elgesį įvertintų atitinkamai netgi be saugumo išvadų ir pažymų.

Šarūno Barto filme „Sutemose“ (2019), kurį ne vienas pravardžiavo nepatriotišku, gana išraiškingai ir pavaizduojama tokia nelemtai ušackiška situacija. Rodomas partizanų būrys, vyksta karo lauko teismas. Tiesa, teismas atrodo surengtas tarytum mėgėjiškai, kaip ir susišaudymo scena finale, kuri nekeltų per didelio pasididžiavimo netgi indiškam filmui su vaikiškais specialiaisiais efektais, vis dėlto režisieriaus kūrybinės problemos kuriant veiksmo scenas nenurašo jų potekstės.

Miško broliai toje morališkai pagavioje scenoje tardo savo bendražygį: tai ką veikei pas stribus? Tas sumišęs atsako: nieko, aš jūsų neišdaviau. Kolegos toliau klausia: kodėl tada nesakei, kad lankeisi? Nes bijojau, prisipažįsta būrio narys.

Štai ir viskas: nors neišdavė, bet nutylėjo. Buvo neatviras. Vadinasi, kalbant paksiškai, buvo pažeidžiamas. Kulka į pakaušį. Nieko nepadarysi.

Šitas meninis epizodas įtaigiai atskleidžia partizanų priesaikos standartą, šiuolaikiniam patogumų pertekusiam individui leidžia pajusti andainykštės atsakomybės svorį, įsijautus į karo lauko teismą sužadina giliai sieloje tūnantį moralinį stimulą ir skrupulą: o kaip tokioj akistatoj elgčiausi aš? Daugelis bendraamžių ir jaunesnių, užaugusių laisvėje, bent kartą savęs yra paklausę: ir ką daryčiau? Jei okupuotų? Į mišką ar?.. Mes nežinome. Užtat galime pakeliauti vaizduote.

Tada ir pagalvoji apie poną ambasadorių, jo lengvai pavėjui leidžiamus žodžius. Susimąstai: miškinių gretose kovojančiam kokiam nors diplomatui nutylėjus, kad jis buvo „bauginamas“ saugumiečių, miško kolegos tokio nepagirtų, ne. Nutylėjai, vadinasi, buvai pažeidžiamas. Kaltas, nes sulaužei partizano priesaiką, kurioje imperatyviai nurodoma „nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams“. V.Ušackui šiuo atveju viršininkas esame mes – rinkėjai. Juk jis buvo per porą žingsnių nuo priesaikos.

Nutylėjai, vadinasi, buvai pažeidžiamas. Kaltas, nes sulaužei partizano priesaiką, kurioje imperatyviai nurodoma „nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams“.

Š.Barto filme pavaizduota karo lauko teismo scena kai kuriems pasirodė neatitinkanti istorinės tiesos, o man asmeniškai „Sutemose“ nepatiko gervių simbolis, baltas žirgas miške (tai laimė, kad ne rūke) ir neskoningai vaizduojamas kraujas, vis dėlto mes žinome, kad partizanai buvo griežti su kolaborantais ir išdavikais. Pati priesaika vien kokia griežta.

Savo puikioje mokslo studijoje „Partizanė“ apie partizanės Monikos Alūzaitės biografiją („Baltos lankos“, 2020) istorikas Marius Ėmužis primena: „Kartais kyla klausimas, ar bausmė buvo adekvati, ar už kai kuriuos nusikaltimus žmonės tikrai privalėjo sumokėti gyvybe? Tačiau partizanų karo – kaip ir kiekvieno karo – tikrovė buvo žiauri abiem pusėms“. Jis čia pat bausmės standartą įvardija kaip nekvestionuotiną: „Nekeltinas klausimas, ar bausmė buvo adekvati partizanus ar jų pagalbininkus išdavusiems agentams, įvairiems ginkluotiems civiliams ar sovietų valdžios aktyvistams, kurių veikla neretai savaime būdavo pavojinga“ (p. 111).

Ką tokia aiški priesaikos nuostata byloja mums, švenčiantiems nepriklausomybės trisdešimtmetį? Pirma, kokia laimė, kad teisingumo nebereikia spręsti miške su ginklu, mat bausmes pagal įstatymo raidę skiria teismai. Antra, kaip piliečiai turime galingą kitą ginklą – balsavimo teisę. Tad spalį vertindami kandidatų programas, lozungus ir išvaizdą mes galime jiems vaizduotėje pamatuoti ir miško kovų etaloną.

Tuomet paaiškėtų, kad švilpininko informaciją paviešinęs išrinktasis Seimo narys Vytautas Bakas pasielgė pilietiškai ir patriotiškai (patriotiškai ir pilietiškai pasielgė ir pats pranešėjas, tik jis nebuvo mūsų išrinktas). Įsivaizduojamame rinkimų lauko teisme galėtume kamantinėti, kodėl V. Bakas nepaskelbė rašto anksčiau, kodėl tiek delsė. Legalūs klausimai. Vis dėlto svarbiausia šiuo atveju apsisprendimo sąlyga: parlamentaras nutarė ginti santvarką savo laisva valia, nieko neverčiamas (nebent mes kažko nežinome).

Panašūs moraliniai klausimai, kokį sprendimą priimti: kalbėti dabar arba niekada, veikti pagal sąžinę ar baimę, nuolat kildavo ir partizanams. Kaip savo knygoje rašo M. Ėmužis, Monikai, kaip ir filmo „Sutemose“ herojui Untei (aktorius Marius Martynenko), nebuvo lengva rinktis bilietą į vieną pusę – į mišką: „Jai reikėjo apsispręsti: ar grįžti namo ir greičiausiai būti suimtai, ar toliau slapstytis, gyventi bėglės gyvenimą, važiuoti į didesnį miestą, kur niekas nepažintų, o gal jungtis prie partizanų – tai ne mažiau pavojinga, bet bent jau prasminga“ (p. 47). Dar partizanas Dzūkas savo dienoraštyje pastebi, kada motyvai partizanauti nebūtinai būdavo įsisąmoninami ir žmonės į kovą traukdavo „nei iš šio, nei iš to – šiaip sau“ (p. 34, I leidimas).

Užtat pasirinkęs bunkerį, ginklą ir priesaiką, nebegali išsisukinėti, slapukauti, muilinti akių. Vertinant partizaniškai, kodėl tuomet išsisukinėja priesaiką, ginklą ir slaptą kambariuką pasirinkęs Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis?

Juk praėjusią savaitę girdėjome vienokią oficialią poziciją, o šią savaitę – jau kitą. Iš pradžių saugumas aiškino: „Griežtai paneigiame žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją: VSD tikrai nerinko ir neteikė jokios informacijos apie minimus asmenis“. Priminsiu, kad tiek minimi asmenys – tai dviejų kandidatų į prezidento rinkimus aplinkos žmonės.

Šią savaitę iš paties saugumo vado girdime: „Mes pateikėm informaciją, kad nebuvo tikrinta tik vieno kandidato [aplinka]. Buvo tikrinta visų kandidatų aplinka“.

Ar jums sulaukus praktiškai priešingų pasiaiškinimų nekyla šioks toks WTF jausmas?

Ir ką apie šitokį akivaizdų prieštaravimą pasakytų partizanas? Partizanas Dzūkas pasakytų: „(…) atsakinėja, pasakoja, bet taip suktai, neaiškiai. Kažkoks įvairių atsitiktinumų kratinys, bet ne atviras pasisakymas“ (p. 36).

Kaip jau supratome, V.Ušackas kaip reikiant prisišnekėjo, bet gal ne vien jis? Štai filme „Sutemose“ likvidavus išdaviką, netrukus paaiškėja, kad būryje veikė superišdavikas, kurio, deja, niekam nepavyko išaiškinti. Dėmesio, švankalas (nuo angl. ž. „spoiler) – persivertėlio klastūniškomis pastangomis per aną, kaip minėta, nemokšiškai sukurtą šaudynių sceną buvo sunaikintas visas partizanų būrys. Liūdnai baigėsi Š. Barto filmas visam būriui kartu su pagrindiniu herojumi jaunuoju Unte, kurio kova buvo nugesinta vos prasidėjusi, o pro areštinės langą dar būtinai turėjo praskristi gervių būrys, bet tiek to.

Toliau plėtojant lietuviškos politinės realybės paralelę su kino meno kūriniu, kyla klausimas: kas pakišinėja visą Valstybės saugumo departamentą, kas stato į pavojų valstybės saugumą? Ar tai saugumo vadovas, ar tas, kuris davė jam nurodymą?

Pernelyg sudėtingi klausimai pasitikus svaigią 30K11? Tai gal tuomet verčiau žiūrėkime saugų ir nusaldintą Agnės Zalanskaitės filmą „Partizanas“ apie Juozo Paliūno-Ryto biografiją? Filmo veikėjams (ir kūrėjams) klausimų praktiškai nekyla – jie tiesiog veikia. Gal ir gerai – ryžto irgi reikia.

Tik žiūrėdamas „Partizaną“ negali atsistebėti, kad J.Paliūno rinktinės veidai archyvinėje nuotraukoje neturi nieko bendra su šitos nuotraukos vaizdą vaidybinėje scenoje neva atkūrusių statistų sveikuoliškais veidais. Filmas neva rodo, kokia tikra buvusi kova, bet atrodo vis dėlto ji netikroviška – tokia ūra-patriotiška. Vaizduotė uždusinama. Ir dar tas imperatyvas filmo pabaigoje, paties partizano Ryto citata: „Atiduok Tėvynei ką privalai“…

Po tokio patoso, perspaustos gaidos norisi atsikirsti: tai gal neaiškink.

Vis dėlto pasiryžęs duoti priesaiką – privalai. Vade Jauniški, atiduok, ką privalai. Sauliau Skverneli, Ramūnai Karbauski, Gitanai Nausėda: privalai.

O jei ne, rudenį gausi biuleteniu į pakaušį.

Orai.lt: savaitgalį trumpam sugrįš žiemiški orai

Krypties jis nekeis, pūs iš pietvakarių, vakarų, o gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s. Dangumi greitai plauks žemi debesys, kurie į daugelį rajonų protarpiais atneš kritulių, daugiausia vyraus lietus. Tiesa pasitaikys ir pragiedrulių, tad saulės spindulius išvysti taip pat galėsime. Diena bus vėsesnė nei praėjusios: šiauriniuose rajonuose tesušils iki 4-6, likusioje šalies dalyje laikysis 7-8, ir tik šalies pietryčiuose, kur bus mažiau kritulių ir daugiau pragiedrulių sušils iki 9 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį orai vėl keisis. Praslenkantis ciklonas atvers kelią šaltam orui iš šiaurinių platumų. Kritulių sulauksime daugelyje rajonų. Nakties pradžioje lietų keis šlapdriba, o antroje nakties pusėje jau vyraus sniegas. Vietomis, iškritus didesniam kiekiui šlapdribos ir sniego, kraštovaizdis pabaluos. Paryčiais krituliams traukiantis debesys sklaidysis ir ims šalti. Didžiojoje šalies dalyje temperatūra pažemės žemiau 0 iki 1-3 laipsnių šalčio, formuosis plikledis. Ir tik kai kur temperatūra išliks silpnai teigiama. Vėjas rimti neskubės ir praslinkus krituliams atsisuks iš šiaurės vakarų, šiaurės. Gūsiai daug kur dar sieks 15-20 m/s, tad bus žvarbu.

Dieną tarp debesų dažniau pasirodys saulė, tačiau oras ir toliau iškliks nemalonus. Daug kur iškris trumpi krituliai, daugiausia tai bus šlapdriba ir sniegas. Žvarbus šiaurės vakarų vėjas daugelyje rajonų sieks 15-18 m/s. Temperatūra kils labai nežymiai ir vyraus 0-3, kai kur šalies pietuose 4 laipsnių šiluma.

Sekmadienio orams daugiau įtakos turės anticiklonas. Dangus pragiedrės. Naktį kai kur dar gali trumpai pasnigti, tačiau kiekiai bus labai nedideli. Debesims prasisklaidžius temperatūra suskubs kristi ir paryčiais vyraus 3-8 laipsnių šaltukas. Apie 0 laipsnių išliks nebent pajūryje. Vietomis dar tikėtinas plikledis. Šiaurės vakarų vėjas aprims iki vidutinio stiprumo, tačiau vis tiek bus žvarbus.

Dieną orai numatomi tikrai gražūs. Kritulių nelaukiama, netrūks saulės spindulių. Vėjas suksis iš pietvakarių ir nebus toks žvarbus. Įdienojus temperatūra kils iki 3-7 laipsnių šilumos.

Kitos savaitės pradžioje kritulių sulauksime nedaug. Naktimis daug kur silpnai pašals, o dienomis vyraus maloni 5-10 laipsnių šiluma.

Dėl koronaviruso grėsmės nebedirbs dalis ugdymo įstaigų

Sostinės savivaldybė pranešė, kad nuo kovo 13-osios ugdymo įstaigų (darželių, mokyklų, aukštųjų mokyklų) ir neformaliojo ugdymo (būrelių) veikla stabdoma penkioms savaitėms iki balandžio 17-osios.

Tuo metu Vyriausybė nurodė tai daryti iki kovo 27-osios.

Kauno miesto mero patarėjas Tomas Jarusevičius BNS sakė, kad nuo penktadienio nebeveiks mokyklos ir gimnazijos, o nuo pirmadienio ugdymo procesas bus stabdomas ir lopšeliuose bei darželiuose.

Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis BNS teigė,kad uostamiesčio savivaldybė taip pat nutarė nuo penktadienio stabdyti mokyklų darbą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Nerijus Cesiulis

„Tačiau jeigu kas nors penktadienį atves į mokyklą kokį pirmoką ar antroką, pedagogai bus mokykloje, juo bus pasirūpinta“, – sakė vicemeras.

Tuo metu darželiai, lopšeliai Klaipėdoje bus uždaryti nuo pirmadienio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, mokyklos dabar turėtų pasinaudoti atostogomis, o per dvi savaites pasirengtų nuotoliniam darbui, jeigu kovo pabaigoje nebūtų galima grįžti į mokyklas.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiami renginiai uždarose vietose, kuriuos dalyvauja daugiau nei 100 žmonių.

Taip pat nuo penktadienio stabdoma visų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veikla: muziejų, kino teatrų, sporto klubų, pramoginių barų ir kitos panašių įstaigų veikla.

Klaipėdos jūrų uoste naktį rimtų incidentų neįvyko

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus,
matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Plačiau apie tai: privatumo politika.

Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau sutuoktinei diagnozuotas koronavirusas

„Sophie Gregoire-Trudeau šiandien buvo atliktas testas dėl COVID-19. Testo rezultatai buvo teigiami“, – sakoma pranešime.

„Patarus medikams ji kol kas liks izoliuota. Ji jaučiasi gerai, imasi visų rekomenduojamų atsargumo priemonių, jos simptomai išlieka nesunkūs“, – nurodoma pranešime.

„Ministro pirmininko sveikata gera, jokių simptomų nėra. Imantis atsargumo priemonių ir patarus gydytojams, jis liks izoliuotas planuojamą 14 dienų laikotarpį“, bet testai jam nebus atliekami.

Ministras pirmininkas „toliau visiškai vykdys savo pareigas“ ir šeštadienį kreipsis į šalies gyventojus, nurodė jo biuras.

J.Trudeau ir jo žmona anksčiau ketvirtadienį paskelbė, kad patys laikosi izoliacijos, kol iš vieno renginio sugrįžusiai S.Gregoire-Trudeau atliekami testai dėl COVID-19.

Tarp S.Gregoire-Trudeau simptomų jai trečiadienį sugrįžus iš Didžiosios Britanijos buvo „nedidelis karščiavimas“, sakoma ankstesniame pranešime. Moteris iškart kreipėsi į medikus.

Ne, oro uostai ir traukinių stotys Lietuvoje neužsidaro

15min polapyje – visos naujienos apie koronavirusą

„Lietuvoje dėl koronaviruso uždaromi darželiai, mokyklos, oro uostai, traukiniai ir stotys“, – skelbia tinklalapis befa.lt. Per mažiau nei valandą nuoroda pasidalino beveik 100 socialinio tinklo vartotojų.

15min nuotr./Klaidinanti publikacijos antraštė

15min nuotr./Klaidinanti publikacijos antraštė

Tuo metu publikacijoje pateikiama Vyriausybės tinklalapyje skelbta informacija. Plagiato tikrinimo įrankio copyleaks.com duomenimis, feisbuke skelbiamos publikacijos tekstas – 99,6 proc. sutampa su skelbiamu Vyriausybės tinklalapyje.

Tačiau Vyriausybė nei žodžiu neužsimena apie uždaromus oro uostus ar traukinių stotis. Tekstu, kuriuo naudojasi befa.lt, pranešama, kad dėl COVID-19 dviems savaitėms uždaromos švietimo įstaigos. Feisbuke skelbiamos publikacijos antraštė – melaginga.

Meluoti tinklalapiams apsimoka. Kuo daugiau žmonių paspaudžia jų nuorodas, tuo daugiau pinigų galima uždirbti iš reklamos. Išauginus tinklalapio lankytojų skaičių šį galima parduoti už kelis šimtus ar tūkstančius eurų.

15min primena, kad ketvirtadienį Vyriausybės sprendė, kaip užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Mėnesį rekomenduojama niekur nekeliauti.

Jei rekomendacijos bus nevykdomos piktybiškai, gyventojams gresia atsakomybė. Ugdymo procesą, viešus renginius tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse Vyriausybė stabdo dviem savaitėms, bet leis tėvams tuo metu gauti nedarbo išmokas.

Oficialią informaciją galima rasti Vyriausybės, SAM ir Užsienio reikalų ministerijos tinklalapiuose bei kreiptis į visą parą veikiančią oficialią karštąją liniją telefonu +370 618 79984.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Valstybės gynimo taryba vertins koronaviruso situaciją, aptars žvalgybų ataskaitas

Kaip BNS informavo šalies vadovo atstovas Antanas Bubnelis, koronaviruso situaciją posėdyje pristatys sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o ataskaitas – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Po tarybos posėdžio numatyti komentarai žiniasklaidai.

Valstybės gynimo taryba yra institucija, svarstanti ir koordinuojanti svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.

Tarybą sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, tarybai vadovauja prezidentas.

Audra pajūry pakeitė upių kryptis: Klaipėdoje užtvindytas senamiestis, Palangoje – miškas centre

Vakare sukilęs stiprus vėjas ne tik laužė medžius, bet užliejo Klaipėdos senamiestį. Dėl siaučiančio vėjo pasikeitė upės vandens kryptis, vanduo ėmė lietis iš krantų, apie 19 val. buvo užlieta Žvejų gatvė. Gatvė tapo sunkiai praeinama, skendo automobiliai.

Facebook grupės „Klaipėdos reidai“ nuotr./Klaipėdoje audra pridarė eibių

Facebook grupės „Klaipėdos reidai“ nuotr./Klaipėdoje audra pridarė eibių

Kaip informavo Klaipėdos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Mindaugas Lengvinas, iki 20 val. gauta kelios dešimtys pranešimų iš visos apskrities apie vėjo nuverstus medžius. Daugiausiai pranešimų gauta iš Klaipėdos. Medžiai virto ant automobilių. Gauti pranešimai apie tokias nelaimes J.Janonio gatvėje ir Baltijos pr.

Šilutės plente klaipėdiečiai užfiksavo po gatvę vėjo stumdomą tualetą. Taikos prospekte virto reklaminis stendas.

Apie nukentėjusius žmones pranešimų nėra.

Visoje Klaipėdos apskrityje jaučiami elektros tiekimo trikdžiai.

Palangoje audra verčia medžius, ardo kopas

Palangos meras Šarūnas Vaitkus feisbuke paskelbė, kad audra negailestingai verčia medžius, ardo kopas.

„Rąžės upė išsiliejo iš krantų ir užtvindė dviračių tako atkarpą nuo Basanavičiaus gatvės į šiaurinę pusę, užtvindė ir mišką. Daug medžių nugriuvusių ant važiuojamosios kelio dalies, kiemuose. Kai kur nėra elektros. Vėjas truputį aprimo, bet dar gan stiprus.

Visos mieste esančios tarnybos dirba visu pajėgumu, Komunalinio ūkio vyrai (beveik visos brigados) savanoriškai likviduoja padarinius. Pjausto nuvirtusius medžius, iš gatvių stumdo vėjo nuverstus konteinerius. Visu pajėgumu dirba policijos, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai“, – rašo jis.

Kaip nurodo mieste meras, jau dabar aišku, kad gamtos pridarytos žalos atstatymui prireiks bent savaitės.

Stringanti kova su koronavirusu rodo: pasaulyje atsivėręs lyderystės vakuumas

Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad naujasis koronavirusas gali sukelti 2008-ųjų įvykiams prilygsiančią ekonominę krizę.

Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad užsikrėsti – nors, žinoma, tai turbūt blogiausias scenarijus – gali net 70 proc. šalies gyventojų.

Londone Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas paskelbė, kad vyriausybė, siekdama apsaugoti šalies ūkį nuo šoko, į ekonomiką įlies net 30 mlrd. svarų sterlingų. 12 mlrd. keliauja tiesiai kovai su recesijos galimybe.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Kitaip tariant, apie viruso protrūkį, kurį Pasaulio sveikatos organizacija jau oficialiai laiko pandemija, pasaulio lyderiai kalba vis dažniau ir labiau pabrėžia infekcijų pavojų.

Vis dėlto daugelis šių įspėjimų panašesni į padriką kakofoniją. Pavieniai politikai sunkiai randa būdų kalbėti apie naujojo koronaviruso keliamus iššūkius – naštą sveikatos apsaugai, smūgius ekonomikai, be jokios abejonės, kasdien prarandamus šimtus žmonių gyvybių.

Atskiras atvejis – JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuri trečiadienio vakarą pritrenkė europiečius paskelbdama, kad nuo penktadienio bus draudžiami skrydžiai iš JAV į Šengeno erdvės šalis Europoje ir atvirkščiai.

Kritika D.Trumpo sprendimui

D.Trumpas paskelbė, kad draudimas nebus taikomas į Ameriką sugrįžtantiems JAV piliečiams, nuolatiniams JAV gyventojams ir jų šeimoms. Išimtis daroma Šengeno sutarčiai nepriklausančioms Jungtinei Karalystei, Airijai, Rumunijai, Kroatijai ir kitoms šalims.

Europą toks JAV sprendimas sukrėtė – kaip ir D.Trumpo išsakyti kaltinimai, esą „Europos Sąjunga nesiėmė tokių pačių kaip JAV atsargumo priemonių ir nesuvaržė kelionių iš Kinijos bei kitų karštųjų taškų.

Toks JAV prezidento pareiškimas net negali būti įrodytas, o D.Trumpas jau kaltinamas politikavimu.

CNN teigimu, Europos šalių JAV pareigūnai apie skelbiamą draudimą skristi iš anksto neinformavo, o „The New York Times“ prideda, kad amerikiečių šioje krizėje negalima vadinti dirigentais, rodančiais pavyzdį pasauliui.

Tyrimai jau parodė, kad draudimai keliauti Kinijoje viruso plitimą sulėtino tik 3-5 dienomis.

ES ketvirtadienį dar griežtai sukritikavo naują JAV kelionių draudimą, kurį pavadino „vienašališku, priimtu be konsultacijų“.

Negana to, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo vis kalba apie „Uhano virusą“, taip, beje, demonizuodamas Kiniją, kuri, skirtingai nei Amerika, ne draudžia skrydžius, o jau siunčia medikus ir medikamentus į Europoje labiausiai kenčiančią Italiją.

Ekonomika ar viruso stabdymas?

Tiesa, atvejų, kai mokslininkų rekomendacijos ignoruojamos ir tiesiog raginama privengti konkrečių šalių piliečių, yra visur.

Proga rinkti taškus naudojasi Kinijos, Irano, dešiniųjų populistų vyriausybės Europoje. Protrūkiu ir visuomenių nerimu pasinaudojo konsoliduoti valdžią panorę Rusijos ir Saudo Arabijos lyderiai – atitinkamai Vladimiras Putinas ir karališkasis princas Mohammedas bin Salmanas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mohammedas bin Salmanas ir Vladimiras Putinas

Aišku, kaltinti D.Trumpą ir kitus populistus, badyti pirštais visą pasaulio lyderių kolektyvą – pernelyg paprasta. Didelė problemos dalis – naujojo viruso neapčiuopiamumas.

Įvairiose šalyse į protrūkį reaguojama labai skirtingai – juolab kad bendrų standartų, ką ir kaip dažnai tikrinti, ką drausti, ką ir kuriam laikui siųsti į karantiną, nėra.

Įrankiai, kuriais valstybės yra kovojusios su ankstesnėmis krizėmis, prieš naująją infekciją dažnai bejėgiai.

Vis dar tiksliai neaišku, kaip dažniausiai užsikrečiama virusu, be to, jis keliauja žaibišku greičiu. Tad nenuostabu, kad įvairiose šalyse į protrūkį reaguojama labai skirtingai – juolab kad bendrų standartų, ką ir kaip dažnai tikrinti, ką drausti, ką ir kuriam laikui siųsti į karantiną, nėra.

Tai, beje, tik didina žmonėms nerimą ir skatina juos dar labiau nepasitikėti politikais – ypač valstybėse, kurių politinė sistema ir taip nėra pernelyg stipri.

„Scanpix“ nuotr./Venecija atrodo tuščia, kai Italijoje įvestas karantinas dėl koronaviruso.

Smūgiai pasaulinei ekonomikai – uždaromos „iPhones“ gamyklos Kinijoje, tuščios gondolos Venecijoje, be darbo plūduriuojantys kruiziniai laivai ir stūksantys viešbučiai, degalus deginantys lėktuvai – yra absoliučiai naujas fenomenas.

„Šios krizės prigimtis visiškai kitokia nei nuosmukio 2008-aisiais – tada naudoti įrankiai nėra tokie efektyvūs. Įprastos taisyklės čia negaliotų, net jei JAV imtųsi lyderystės“, – pripažino Užsienio ryšių tarybos, tyrimų centro, prezidentas Richardas Haasas.

Pirmiausia reikėtų pasistengti sustabdyti viruso plitimą ir tik tada galvoti apie fiskalinio stimulo programas.

Pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę ekonomistai pagyrė, kai Londonas paskelbė apie finansinę pagalbą ligoninėms ir į ligos patalą paguldytiems darbuotojams.

Bet akcijų biržos indeksas Londone vis tiek smarkiai krito, nors ir ne taip, kaip Volstrite, kur investuotojai abejingai sureagavo į JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino pasiūlymą leisti amerikiečiams atidėti pajamų mokesčių mokėjimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas

Kita D.Trumpo administracijos idėja – mokesčio nuo darbo užmokesčio sumažinimas. Bet tam priešinasi Atstovų Rūmuose daugumą sudarantys demokratai, norintys verčiau kuo skubiau skirti finansinę pagalbą ligoniams ir apskritai visiems, kuriuos liečia ši epidemija.

R.Haasas supranta, kodėl valstybės nori kuo skubiau apriboti smūgius ekonomikai – juk rinkose šeimininkauja visiška sumaištis. Visgi jis mano, kad pirmiausia reikėtų pasistengti sustabdyti viruso plitimą ir tik tada galvoti apie fiskalinio stimulo programas.

Pyksta dėl nepilnos informacijos

Bet problema ta, kad – be kelių išimčių – šalių pastangos suvaldyti pandemiją bevaisės. Tarkime, JAV tikrinimų mažai, taip pat trūksta jiems reikalingos įrangos.

Tad pareigūnai net dabar, praėjus kelioms savaitėms nuo pirmųjų užsikrėtimų, tiksliai nežino padėties šalyje – D.Trumpas, kaip jau minėta, apskritai kaltina Europą.

Itin sudėtinga situacija – Italijoje. Bet čia tarpusavyje pliekiasi politikai ir medicinos specialistai – manoma, kad pareigūnai Lombardijos regione tikrina per daug žmonių, o tai esą dirbtinai pučia infekuotųjų skaičių ir didina paniką.

Kembridžo universiteto virologijos specialistas Chrisas Smithas sako, kad beveik neįmanoma palyginti net užsikrėtimų skaičiaus vienoje ir kitoje šalyje – tikrinimai vyksta skirtingai, kitokie ir diagnozavimo kriterijai.

Radikaliausias pavyzdys – iš Kinijos. Čia infekcijų smarkiai padaugėjo, kai imta fiksuoti užsikrėtimus remiantis žmonių rodomais simptomais, o ne laboratorinių tyrimų rezultatais. Pastarieji skirtingose valstybėse irgi gali būti vertinami nevienodai.

„Skirtingos šalys elgiasi skirtingai, – pažymėjo Ch.Smithas. – Juk čia ne obuolius su obuoliais lyginame.“

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Britai taip tikrinami, ar neužsikrėtė COVID-19 koronavirusu

Problemą gilina populistai. ES lyderiai antradienio vakarą susitarė įsteigti 25 mlrd. eurų dydžio investicinį fondą.

Tačiau dėl nesutarimų nebus dalinamasi apsauginėmis kaukėmis ar respiratoriais, nes sveikatos apsauga – nacionalinių vyriausybių atsakomybė. Vokietija, Čekija ir kitos šalys jau riboja tokios įrangos eksportą.

Kas dėl Vokietijos, A.Merkel įspėjimas, esą užsikrėsti naujuoju virusu gali net 70 proc. šalies gyventojų, buvo pagirtinas ir atviras pripažinimas, kad krizė iš tikrųjų labai rimta.

„Darysime viską, ką reikės. Kiekvieną dieną neklausime, kas bus su mūsų deficitu“, – teigė A.Merkel, taip akivaizdžiai įgeldama D.Trumpui.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Kaukės iliustracija

Vis dėlto ir ji turėjo nusileisti kraštutinių dešiniųjų spaudimui ir atmesti Italijos prašymą atsiųsti medicininės įrangos – Romai galiausiai padėjo Pekinas, atskraidinsiantis 2 mln. veido kaukių ir 100 tūkst. respiratorių.

Savo ruožtu Jungtinėje Karalystėje jau baiminamasi, ar šalis po „Brexit“ galės apsirūpinti kuriama vakcina ir ar už ją nereikės mokėti daugiau nei ES valstybėms. B.Johnsono vyriausybė taip pat sulaukia kritikos dėl sunkumų informuojant visuomenę apie koronaviruso protrūkį.

Pavyzdžiui, Britanija tik neseniai ėmė skelbti smulkesnę informaciją apie tai, kur šalyje užsikrečiama virusu.

Kritikai norėtų, kad būtų elgiamasi taip, kaip, tarkime, Honkonge. Ten apie pacientus skelbiamas visas pluoštas duomenų – kas užsikrėtė, kas susirgo, kur ir kaip pasigautas virusas.

A.Veryga: griežtos priemonės dėl koronaviruso greičiausiai liks ir po dviejų savaičių

„Kol kas (užsidarome – BNS) dviem savaitėms, bet aš manau, kad tas terminas bus ilgesnis. Tik prognozuoti, koks jis bus, nėra jokios galimybės – matysime, kokia bus situacija Europoje, kaip ji vystysis šalyje ir toliau priiminėsime sprendimus“, – LRT televizijai sakė A.Veryga.

Anot jo, viskas priklausys, kaip į viruso plitimą reaguos kitos valstybės, taip pat kaip gyventojai laikysis rekomendacijų.

A.Veryga taip pat sako, kad kol kas papildomi tyrimai privačiose klinikose kol kas neleidžiami siekiant apsaugoti šeimos gydytojus ir kitus asmenis, bet ateityje jų galvojama atlikti daugiau.

„Plečiasi ta apimtis, yra išplėsta atvejų apibrėžtis, daugiau tų tyrimų bus imama ir atliekama, ir regentų užpirkta yra (…), bet, pirmiausia, pats paėmimas turi būti saugus. Jeigu žmogus į taria, kad gali būti užsikrėtimas, jis neturi niekur važinėti“, – sakė ministras.

„Kitas dalykas, jei tyrimas bus atliekamas dar nesant simptomų, per anksti, jei jis bus neigiamas, tai dar nereiškia, kad žmogui tie simptomai ar liga negali atsirasti vėliau. Ir jeigu tokie žmonės nusiraminę pradės vaikščioti pas savo artimuosius, į parduotuves, jie apkrės kitus žmones“, – argumentus vardijo A.Veryga.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Valstybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į kai kurias valstybes, viešus renginius uždarose patalpose.

Rumunijoje pasitraukus paskirtajam premjerui, pagilėjo politinė krizė

Politinė aklavietė pagilėjo vasario 5 dieną, kai Nacionalinės liberalų partijos (PNL) lyderio Ludovico Orbano vadovaujama vyriausybė, išdirbusi vos tris mėnesius, neatlaikė balsavimo dėl pasitikėjimo.

Pagal Rumunijos konstituciją, prezidentas gali paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, jeigu jam per 60 dienų nepavyksta paskirti vyriausybės vadovo.

Prezidentas Klausas Iohannisas vėl pasirinko L.Orbaną ministro pirmininko vaidmeniui, tačiau šis pasitraukė prieš balsavimą labai susiskaldžiusiame Rumunijos parlamente, kuriame nė viena partija neturi daugumos, todėl joms labai svarbu kurti aljansus.

Kitas K.Iohanniso pasirinkimas buvo 47 metų F.Citu – PNL priklausantis senatorius ir finansų ministras. Šis pasirinkimas buvo daugelio įvertintas kaip dar vienas liberalų bandymas išprovokuoti naujus rinkimus dėl opozicijos pasipriešinimo jo kandidatūrai.

Pastangos sušaukti rinkimus yra K.Iohanniso palaikomų liberalų, turinčių aukštus populiarumo reitingus, didelė politinė ambicija, tačiau teismai sugriovė jų planus.

Praėjusį mėnesį Konstitucinis Teismas suabejojo sprendimu pakartotinai paskirti L.Orbaną, pabrėždamas, jog pateikiant bet kokią kandidatūrą turi būti siekiama suburti parlamentinę daugumą.

Pasak opozicinių socialdemokratų, toks teismo verdiktas rodo, kad K.Iohannisas iš tikrųjų mėgino išprovokuoti rinkimus, o ne suformuoti ministrų kabinetą.

Nors kritikai F.Citu paskyrimą daugiausia palaikė dar vienu politiniu žingsniu siekiant priversti šaukti rinkimus, panašu, jog dabar tikimybė, kad bus suformuota nauja vyriausybė, padidėjo dėl koronaviruso pandemijos.

„Kapitonas nepalieka mūšio fronto mūšio viduryje“, – sakė liberalų senatorius Florinas Romanas.

Prieš pasitraukiant F.Citu, socialdemokratų frakcijos lyderis parlamento žemuosiuose rūmuose Alfredas Simonisas pareiškė, kad opozicija gali išreikšti palaikymą vyriausybei.

„Mūsų partija yra linkusi remti šią vyriausybę tol, kol baigsis viruso sukelta krizė“, – paaiškino jis.

Šioje Rytų Europos šalyje iki šiol patvirtinti 48 susirgimo naujojo koronaviruso sukeliama liga COVID-19 atvejai. Rumunų valdžia jau uždarė mokyklas, uždraudė organizuoti renginius, skirtus daugiau nei 100 dalyvių, taip pat sugriežtino sienų kontrolę.

Pats F.Citu pažymėjo, kad jo atsistatydinimas „turi būti traktuojamas dabartiniame kontekste“, tačiau išsamiau savo pareiškimo nekomentavo.

K.Iohannisas dabar turi rengti konsultacijas su politinėmis partijomis ir paskirti kitą kandidatą, kuris privalo užsitikrinti daugumos palaikymą suskaldytame parlamente.

Italijos lietuviai: „Kodėl nesimokote iš mūsų klaidų?“

Vienoje didžiausių šalies farmacijos kompanijų dirbanti Eglė sako, jog situacija anaiptol nejuokinga ir virusas tarsi primena kadaise žmoniją pražudžiusį marą. Ji stebisi, jog kai kurios šalys vis dar naiviai vertina viruso plitimą.

Pradžioje darbu iš namų besidžiaugusi Eglė sako, jog atsikelti ryte ir niekur neskubant sėsti prie darbų buvo tikras malonumas, tačiau tokia rutina jau tampa nuobodi, nes prasiblaškyti galimybių nebelikę – nedirba nei sporto klubai, nei baseinai, nei kavinės ar kino teatrai. Jau trečią savaitę moteris sako matanti tik vieną žmogų – savo dukterėčią, kuri Italijoje dirba gerus metus.

Namuose laiką leidžiantys italai juokauja, jog šis „namų etapas“ visgi turės tam tikros naudos. Užsidirbti galės advokatai, mat neabejojama, jog rutina sugrauš paskutinę porų kantrybę ir padaugės skyrybų. Valstybė gi galės skaičiuoti naujus gandriukus, nes jei jau leisti laiką namie, tai prasmingai. Demografinė situacija, juokaujama, tik pagerės.

Besidomintys Italija puikiai žino, jog tarp šiauriečių ir pietiečių sklando sarkastiški juokeliai. Stipresnė ekonomiškai šiaurinė Italija privilioja darbuotojų iš pietų. Paskelbus pirmąjį dekretą dėl koronaviruso ir apribojimų italams, naktinis traukinys į Pietų Italiją buvo pilnutėlis. Netruko pasklisti juokelis, jog Italijos premjeras per vieną naktį padarė tai, kas politikams nepavyko per 30 metų – išvarė pietiečius namo ir nė nereikėjo nupirkti jiems bilieto.

Išlieka židiniu Europoje

Italija išlieka koronaviruso židiniu Europoje. Čia sergančiųjų skaičius didžiausias. Virusas išplito keliuose šalies regionuose. Paskelbus apie pirmąjį koronaviruso atvejį, anot Eglės, italai piktinosi, jog šis tapo karantino zona, iš jo negalėjo išvykti ir atvykti žmonės. Esą sankcijos skirtos per griežtos. Prieš kelias dienas paaiškėjo, jo sprendimo būta išmintingo, nes miestelyje neliko nė vieno sergančiojo šiuo virusu. Tačiau po Šiaurinę Italijos dalį virusas netruko pasklisti. Jis smogia ir jaunesniems, ir vyresniems. Ligoninės užgultos.

„Per šią savaitę buvo išleisti trys dekretai. Paskutinysis trečiadienį. Lieka dirbti tik maisto bei tabako parduotuvės, vaistinės, degalinės. Kavinės ir visa kita uždaryta. Išeiti iš namų galima tik turint rimtą priežastį, kitaip gresia bauda apie 200-300 eurų bei patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Kiek skelbiama, per trečiadienį buvo nubausta 180 žmonių. Žmonės ir piktinasi, ir stebisi. Pavyzdžiui, dar vakar Milane turgus buvo atidarytas. Kas žino, kaip atrodo italų turgūs, supranta, kad čia kalbos apie „vengti atstumo“ nėra. Galiausiai Milano meras paskelbė, kad turgūs uždaromi. Kvailystė, kodėl nebuvo susizgribta anksčiau?

Didžiausia problema ne tiek susirgusių plitimas, nes jau 8 000 atvejų nustatytų, bet esmė, jog net 20 proc. žmonių reikalinga intensyvi priežiūra. Reikia turėti mintyje, kad ligoninėse guli ir kiti žmonės su rimtom bėdom, po avarijų ir panašiai. Jau dabar viršūnė pasiekta su ligoninių užpildymu, – pasakojo Italijoje gyvenanti lietuvė. – Italai per vėlai susiėmė, patys taip sako. Bet kodėl kiti iš to nesimoko? Mano draugas skrido šeštadienį į Vokietiją. Jo niekas nesustabdė, nepatikrino, nieko nepaklausė. Absurdas! Patys italai sako, kad reikėjo karantiną skelbti prieš 10 dienų, nes virusas gyvuoja dvi savaites.

Prognozuojama, kad sergančiųjų daugės dar savaitę, pasieks piką po 7-10 dienų ir po to turėtų pradėti slūgti. Bet ar sugebės ligoninės išlaikyti krūvį? Kai kur jau dabar sporto salėse statoma intensyvios terapijos aparatūra. Turint omeny, kad sunkios būklės pacientai, pasitaiko, kad būna vedami į komą ir išbūna tris savaites, reikia suprasti, kad tokios aparatūros visiems gali neužtekti. Situacija labai nejauki… Aš, teisybę pasakius, nežinau kodėl, bet pati susirgti nebijau, bet kai pagalvoji, o jei būtų apendicitas, ar kita problema, dabar papulti į ligoninę būtų baisu, nes visi gydytojai nukreipti kitur“.

Italai per vėlai susiėmė, patys taip sako. Bet kodėl kiti iš to nesimoko? Mano draugas skrido šeštadienį į Vokietiją. Jo niekas nesustabdė, nepatikrino, nieko nepaklausė.

Mildos nuot./Ištuštėjusios Pjemonto gatvės, šiaurės Italijoje.

Farmacijos įmonėje dirbanti Eglė sako, jog pradžioje būta kalbų, jog koronavirusas esąs tarsi gripas, tačiau netrukta suprasti, jog tai pavojingas virusas, pažeidžiantis plaučius. Vaistų ir vakcinos kol kas nesama. Apie 40 proc. žmonių gali nė nepajusti jokių viruso simptomų ir būti jo nešiotojai.

Valstybė žada paramą

Šiuo metu moteris yra pasiėmusi atostogas, nors sako negalinti apleisti darbų ir visgi nemažai dirba, nes bendrauja su klientais iš užsienio, nuo JAV iki Dubajaus.

Italijos valdžia nurodė, kad darbuotojai, sukaupę nemažai atostogų, darbdavių turėtų būti išleisti atostogauti. Vienoje didžiausių farmacijos kompanijų vadovaujančias pareigas užimanti moteris sako, jog visa jos komanda, atsakinga už užsienio ryšius, šiuo metu atostogauja. Jau nuo sausio pabaigos įmonė atšaukė ne vieną skrydį į užsienį, dalyvavimus parodose, konferencijose. Vien šie nuostoliai siekia milijoną. Skaičiuojama, jog vaistus gaminanti bendrovė patirs milijoninius nuostolius, nes maisto papildų pardavimai bus sustoję. Tiesa, pajamas generuoja kitų vaistų pardavimai, kurių žmonėms neišvengiamai reikia.

Įmonė svarsto sustabdyti kai kurių realiai darbo net ir iš namų negalinčių vykdyti darbuotojų darbo sutartis, tokia galimybė yra. Tuomet darbuotoju turės pasirūpinti valstybė, jam mokėdama tam tikrą išmoką. Italijos valdžia yra nusiteikusi pagelbėti labiausiai koronaviruso paveiktoms ekonomikos sritims.

„Yra restoranų, viešbučių, kurie užsidarė. Tokiems darbuotojams aštuonis mėnesius mokama 80 proc. atlyginimo siekusi išmoka iš darbo biržos. Yra nustatytos tam tikros išmokos lubos. Labai daug lietuvių Italijoje dirba patys sau, moterys daro manikiūrą, dirba grožio srityje, tikiuosi, kad ir šitais žmonėmis bus pasirūpinta. Ir mūsų įmonė negeneruoja tam tikrų pajamų, tad tam tikri sprendimai bus priimti. Reikia suvokti, kad jei darbuotojas uždirba 3 000 eurų, jis su visais mokesčiais įmonei kainuoja 7 000 eurų. Tai milžiniški pinigai, ir daug įmonių naudosis galimybe stabdyti darbo sutartis. Taip, Italijai bus didelė našta, bet įmonėms nėra kito kelio“, – sakė moteris.

Tai milžiniški pinigai ir daug įmonių naudosis galimybe stabdyti darbo sutartis. Taip, Italijai bus didelė našta, bet įmonėms nėra kito kelio.

Neabejojama, jog net ir nuslūgus koronavirusui, ekonomika pasekmes jaus mažiausiai keletą mėnesių, o gal ir ilgiau. Jau dabar Italijoje sustabdyti lizingų, paskolų mokėjimai. Žadama, jog turizmo ir kitoms itin paveiktoms sritims bus suteikta lengvatų, kad šios lengviau ir greičiau atsigautų.

Augintiniai – pretekstas išeiti į lauką

Šiaurės Italijos vakaruose, Pjemonto regione, stomatologo padėjėja dirbanti Milda pasakojo, kad žmonės ne juokais išsigandę. Visi vyresnio amžiaus žmonės atšaukė vizitus pas dantų gydytojus, jaunesni vizitų neatšaukia, netgi naudojasi proga, kad nereikia į darbą ir gali susitvarkyti dantis.

„Mes tai dirbame, bet va kiti ant sofų namuose sėdi“, – pasakojo lietuvaitė.

Jauna moteris džiaugėsi, kad laiko šunis, ir dėl jų gali išeiti į lauką. „Policija patruliuoja gatvėmis ir tikrina, kaip laikomasi atstumo bendraujant, turi turėti paaiškinimą, kodėl vaikštai gatvėmis. Jei šiaip sau vaikštai – gali gauti baudą“, – atviravo Milda.

Mildos nuotr./Eilutė į „Lidl“ parduotuvę Pjemonte, šiaurės Italijoje.

Lietuvė pasakojo, kad karšto pietietiško būdo italai itin pasidavę panikai. Visuomenė gerokai įbauginta. Taip pat nepasitiki ir savo valdžia, kuri ramina, kad viskas bus gerai ir Italija pajėgi susitvarkyti su iššūkiais. Netikima, kad už karantino laiką nebus skaičiuojami mokesčiai.

Ji patikino, kad parduotuvėse tikrai galima rasti visų produktų. Ketvirtadienį, ištaikiusi momentą ji nuvažiavo iki parduotuvės ir įsitikino, kad lentynos neištuštintos. Dalis pirkėjų buvo su kaukėmis, kiti vaikščiojo be jų.

Valdžia ramino Italijos gyventojus, kad maisto netrūks. Ir pažado kol kas laikosi.

Pačiai Mildai labiausiai trūksta vietinės kavinės, kur gerdavo kapučino kavą su ryžių pienu. Italijoje žmonės itin mėgsta ritualus, pakeisti gyvenimo būdą buvo nemenkas iššūkis. Jos draugas mėgo sportuoti, todėl dabar sporto salę pasidarė namuose.

VIDEO: Italijoje gyvenanti lietuvė atvirai apie karantiną, pasimetusius italus ir artimųjų rūpestį

Saulius Skvernelis kreipėsi į Lietuvos žmones: „Turime susivienyti ir daryti tai, kas privalu“

Brangūs Lietuvos žmonės,

kreipiuosi į Jus visam pasauliui susiduriant su koronaviruso pandemijos iššūkiu.

Atėjo metas, kai privalome imtis neatidėliotinų veiksmų. Negalime sau leisti atsainumo ir neatsakingumo.

Turime susivienyti ir daryti tai, kas privalu.

Kiekvienas iš mūsų.

Tik taip užkirsime kelią potencialiam viruso išplitimui mūsų šalyje. Kito būdo tiesiog nėra.

Prašau visų būti atsakingais piliečiais ir bendruomenės nariais. Turime pasirūpinti savo, savo vaikų, tėvų, artimųjų – ir visų kitų Lietuvos žmonių sveikata. Prašau Jūsų daryti tai, ką liepia medikai ir specialistai. Nerizikuokime.

Užtikrinu: Vyriausybė ir atsakingos institucijos deda visas reikiamas pastangas tam, kad koronaviruso plitimas būtų maksimaliai sumažintas.

Pavėluotos reakcijos kitose valstybėse rodo, kad reikia imtis veiksmų kuo skubiau.

Pirmieji Europos Sąjungoje paskelbėme ekstremaliąją situaciją, ėmėmės konkrečių veiksmų ir priemonių, stengiamės nuolat būti kovos su liga priešakyje.

Tai jau leido sumažinti pavojų ir grėsmes mūsų gyventojams. Tačiau šiandien to nebepakanka. Turime imtis naujų priemonių siekdami sumažinti kylantį pavojų.

Taip, kai kas galėtų jas pavadinti suvaržymais, tačiau jie nukreipti ne prieš žmones, verslą, valstybę – o prieš virusą.

Artimiausiomis savaitėmis turėsime išmokti gyventi kitaip. Prašau Jūsų supratimo.

Gerbiamieji žmonės,

šiandien, gavę ekspertų rekomendacijas ir nurodymus, Vyriausybėje priėmėme šiuos svarbius sprendimus:

  • Nuo rytojaus, kovo 13-osios, iki kovo 27 dienos šalyje draudžiami visi sporto, kultūros, laisvalaikio ir pramogų renginiai patalpose.

  • Lauko renginiai, kurių dalyvių skaičius neviršija 100 žmonių, galės vykti tik užtikrinus maksimalų dalyvių saugumą – higienos, atstumo ir kitus reikalavimus.

  • Taip pat draudžiamas kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymas. Tokių įstaigų veikla leidžiama tiek, kiek ją įmanoma vykdyti nuotoliniu būdu.

  • Rytoj, penktadienį, rekomenduojame nebeleisti vaikų į švietimo įstaigas. Jeigu nėra galimybių likti su vaikais namuose, darželiai ir mokyklos privalės juos priimti ir užtikrinti saugų buvimą patalpose.

  • Nuo pirmadienio, kovo 16 dienos, privalomai nutraukiamas ugdymas darželiuose, mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose. Mokyklose bus naudojamos mokinių atostogos, o toliau prireikus bus užtikrintas mokymas nuotoliniu būdu.

VIDEO: Vilniečiai apie koronavirusą – kaip saugojasi ir kaip tai paveiks jų gyvenimą

Esant poreikiui su mažamečiu vaiku likti namuose ir neturint galimybių dirbti nuotoliniu būdu, vienam iš tėvų bus leidžiama gauti laikinojo nedarbingumo išmokas.

  • Tiesioginiai skrydžiai į Italiją ir susisiekimas su ja žemės transportu nutraukiami nuo rytojaus. Skrydžiai iš Italijos nutraukiami nuo kovo 16 dienos.

  • Virusui plintant, tokie pat ribojimai galimi ir kitoms šalims.

  • Visiems norintiems grįžti – ypač iš paveiktų valstybių – Užsienio reikalų ministerija suteiks pagalbą parvykti į Lietuvą.

  • Primygtinai rekomenduojame visiems atsisakyti kelionių į užsienio valstybes, ypač į Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Kiniją, Honkongą, Iraną, Pietų Korėją, Singapūrą ir Japoniją.

Jeigu grįžote iš šių šalių – privalote likite namie dvi savaites ir pranešti visuomenės sveikatos centrui apie savo grįžimą.

Tikiuosi, kad šios priemonės padės užkardyti ligos plitimą. Jos priimamos laikinai. Tačiau jeigu bus būtina – bus tęsiamos ir plečiamos.

Kiekvieno iš Jūsų nuoširdžiai prašau: būkite sąmoningi ir pasirūpinkite savo ir artimųjų saugumu.

VIDEO: Koronaviruso atvejų daugėja – ar Lietuva reaguoja ne per ramiai?

Kreipiuosi į darbdavius – tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – prašau pasirūpinti grįžusių ar kontaktus turėjusių darbuotojų saviizoliacijos laikymusi. Kiek tai įmanoma – sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Ypač tiems, kurie turi mažamečių vaikų.

Jeigu tai bus neįmanoma, valstybė suteiks galimybę gauti laikinojo nedarbingumo garantijas ir taip apsaugoti save ir aplinkinius.

Jeigu Jūs ar Jūsų artimieji grįžo iš kelionės ir pasijutote blogai, nepulkite į ligonines. Skambinkite telefonu 112 ir informuokite apie savo būklę. Medikai ir specialistai pasakys, ką ir kaip daryti.

Nepamirškime: Lietuva yra tiek saugi, kiek kiekvienas iš mūsų rūpinamės savo ir artimųjų saugumu. Tiek sąmoninga, kiek esame sąmoningi kiekvienas. Plaukimės rankas, laikykimės atstumo ir vykdykime gydytojų nurodymus.

Gerbiamieji,

koronavirusas verčia mus sulėtinti gyvenimo tempą. Suprantu verslo bendruomenės baimes, suprantu daugybės versle dirbančių piliečių nuogąstavimus. Noriu užtikrinti, kad Vyriausybė jau ėmėsi veiksmų palaikydama Lietuvos ekonomiką, smulkųjį ir vidutinį verslą ir kiekvieną darbuotoją.

Valstybės finansų sistema yra visapusiškai pasirengusi būsimiems iššūkiams. Turime sukauptus rezervus ir fondus, kurie bus naudojimai kiek situacija to reikalaus.

Daviau pavedimą finansų ministrui kartu su finansų sektoriaus įmonėmis imtis konkrečių priemonių smulkaus ir vidutinio įmonių likvidumo palaikymui. Įstatymai jau numato galimybes atidėti mokesčių mokėjimą. Reaguosime į greitai kintančią situaciją ir prireikus ieškosime papildomų priemonių ir sprendimų.

Ypatingą dėmesį skirsime dirbančiųjų apsaugai ir jų garantijoms. Šiandien Seimui pateikėme papildomas priemones dėl dalinio darbo, nuotolinio darbo nustatymo dirbantiesiems, taip pat ir įspėtiems apie atleidimą, jei tokių atvejų atsirastų. Užtikrinsime jų sklandų veikimą.

Gerbiamieji žmonės,

šiandieninis virusas – didžiulis iššūkis, kurį mes įveiksime. Tai – galimybė parodyti, kad visų sutelktomis pastangomis jis yra sustabdomas.

Ačiū visiems, kas padeda ir prisideda. Ypatingas AČIŪ – medikams, pareigūnams, kariams, savanoriams ir kitiems, kurie stovi pirmosiose kovos su virusu fronto linijose.

Prisidėkime prie šių žmonių. Padėkime jiems savo atsakingumu.

Net ir mažiausiai rizikai čia – ne vieta.

Užtikrinu Jus – esame pasirengę ir visi kartu įveiksime šį iššūkį.

Ramybės ir susitelkimo visiems.

Klaipėdoje vėjas pakeitė vandens kryptį: Danė išsiliejo iš krantų

Vakare sukilęs stiprus vėjas ne tik laužė medžius, bet užliejo Klaipėdos senamiestį. Dėl siaučiančio vėjo pasikeitė upės vandens kryptis, vanduo ėmė lietis iš krantų, apie 19 val. buvo užlieta Žvejų gatvė. Gatvė tapo sunkiai praeinama, skendo automobiliai.

Facebook grupės „Klaipėdos reidai“ nuotr./Klaipėdos senamiestyje – potvynis

Kaip informavo Klaipėdos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Mindaugas Lengvinas, iki 20 val. gauta kelios dešimtys pranešimų iš visos apskrities apie vėjo nuverstus medžius. Daugiausiai pranešimų gauta iš Klaipėdos. Vienas medis, virtęs J.Janonio g., prispaudė automobilį.

Apie nukentėjusius žmones pranešimų nėra.

Visoje Klaipėdos apskrityje jaučiami elektros tiekimo trikdžiai.

Kaire susidūrus dviem traukiniams sužeisti 13 žmonių

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus,
matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Plačiau apie tai: privatumo politika.

Ar šiltesni orai sustabdys koronaviruso protrūkį? Nebūtinai

Prie jau kelias savaites sklandžiusių svarstymų neseniai prisidėjo ir pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pareiškė: „Daug žmonių mano, kad tai (virusas, – red.) išnyks su balandžio karščiu.“

Bet užtikrintai tvirtinti, kad būtent taip ir bus, dar anksti, skelbia „National Geographic“.

Gripas ir peršalimo ligos iš tiesų retesnės šiltuoju metų laiku, bet karštis tik sulėtina viruso plitimą – sezoninių ligų oras neišnaikina.

Protrūkis nuslops, bet užsikrėtimų bus

Koronavirusų šeimą sudaro dešimtys virusų, bet žmonės gali užsikrėsti tik septyniais iš jų. Keturi virusai sukelia lengvą peršalimą, o kiti yra naujesni, mirtingesni. Žmonėms juos perduoda gyvūnai, pavyzdžiui, kupranugariai ar šikšnosparniai.

Mokslininkai naująjį koronavirusą, regis, tuoj sukaustysiantį visą pasaulį, pavadino SARS-CoV-2, o jo sukeliamą ligą – COVID-19.

Žinoma, teorija, kad vasariški orai nuvys pandemijos galimybę, vilioja. Ir iš tiesų, virusai, kurie sukelia gripą ar lengvesnį peršalimą, šiltesniais mėnesiais paprastai „nusiramina“ – sezoniškumas jų atveju svarbus.

Daug virusų slepiasi kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Daugėja įrodymų, kad įkvepiant šaltą orą organizmo gynybos sistemos silpsta, be to, žiemą rečiau šviečia saulė ir žmonėms ima trūksta vitamino D, labai svarbaus kovojant su infekcijomis.

123RF.com nuotr./Saulės šviesa

Vis dėlto toli gražu neaišku ar naujasis koronavirusas elgsis taip pat. Mokslininkai, nagrinėjantys protrūkį, tvirtina, kad tiksliai prognozuoti, kaip SARS-CoV-2 reaguos į šiltesnį klimatą, dar neįmanoma.

„Manau, kad išryškės sezoniškumas, bet sunku pasakyti“, – pripažino Merilando universiteto Medicinos mokyklos, kur aktyviai analizuojamas naujasis virusas, ekspertas Stuartas Westonas.

G.Gray: paprastai koronavirusai vasaros mėnesiais nuslūgsta, nes pastatų viduje labiau cirkuliuojamas oras, žmonės mažiau buriasi vienoje vietoje, šviečia daugiau saulės, kuri gali žudyti virusus.

O Duke’o universiteto Pasaulinės sveikatos instituto Infekcinių ligų skyriaus atstovas Gregory Gray pridūrė, kad šiltaisiais mėnesiais gali sumažėti užsikrėtimų skaičius, tačiau koronavirusas turėtų toliau plisti.

„Sunku tiksliai žinoti. Paprastai koronavirusai vasaros mėnesiais nuslūgsta, nes pastatų viduje labiau cirkuliuojamas oras, žmonės mažiau buriasi vienoje vietoje, šviečia daugiau saulės, kuri gali žudyti virusus“, – teigė G.Gray.

Anot jo, šis konkretus koronavirusas vis dėlto yra „gana užkrečiamas ir efektyviai dauginasi“. Be to, virusu gali užsikrėsti faktiškai 100 proc. žmonių.

„Mano nuojauta tokia, kad galime pamatyti 10-20 proc. mažiau užsikrėtimo atvejų, tačiau abejoju, kad vasaros mėnesiais išvis nebebus infekcijų“, – svarstė G.Gray.

Iš vieno pusrutulio į kitą

Be to, svarstymai, tarkime, Jungtinėse Valstijose neturi daug prasmės kitose pasaulio vietose. Taip, Amerikoje orai gal ir atšils, bet kitur – nebūtinai.

„Virusas netrukus bus labai aktyvus ir Šiaurės, ir Pietų pusrutulyje, kur žiema ir vasara susikeičia vietomis. Tad vasaros pauzę Šiaurėje gali atsverti žiemos paūmėjimas Pietuose“, – tvirtino G.Gray.

Aišku, naujasis koronavirusas gali elgtis taip, kaip 2003 metais siautėjęs SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas) ar 2012-aisiais užfiksuotas MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas).

Tarkime, užsikrėtimų SŪRS šaltuoju metų laiku buvo net 18 kartų daugiau nei žiemą. MERS irgi buvo atkaklesnis tais mėnesiais, kai buvo šalta ir sausa.

Drėgname ore virusai, kurie plinta oru, susiduria su daugiau kliūčių – jose užstringa kosėjančių ar čiaudėjančių žmonių į orą išmetami kvėpavimo takų lašeliai.

Kita vertus, Marcas Lipsitchas, epidemiologijos profesorius Harvardo universitete, ir toliau pabrėžia, kad SŪRS ar MERS pavyzdžiai nėra tinkami, nes apie naująjį koronavirusą dar nėra užtektinai žinoma.

„Mitas, kad vien šiltesnis oras sustabdė SŪRS plitimą 2003 metais. Virusą nužudė ypač intensyvios vyriausybių intervencijos pagrindiniuose Kinijos miestuose, Honkonge, Vietname, Kanadoje ir kitur.

Mitas ir tai, kad naujasis koronavirusas elgsis taip, kaip peršalimo ligos atėjus vasarai. Tokie lyginimai visada spekuliatyvūs, juolab kad virusai, kurie yra nauji, elgiasi kitaip nei virusai, kurie tarp žmonių gyvena jau ilgai“, – tvirtino M.Lipsitchas.

Rusijoje užblokuota svetainė, raginusi protestuoti prieš V.Putino konstitucinę reformą

Rusų lyderis sausį pasiūlė iš esmės pakeisti šalies pagrindinį įstatymą, ir šią savaitę paskutinę minutę pritarė siūlymui „anuliuoti“ prezidento išdirbtas kadencijas, ir tokiu būdu sudaryti sau sąlygas pasilikti valdžioje iki 2036 metų.

Aršaus Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno vadovaujamos Rusijos opozicijos jėgos jau ilgą laiką kaltina 67 metų valstybės vadovą mėginant visam gyvenimui likti valdžioje.

VIDEO: Ką reiškia Rusijos vyriausybės atsistatydinimas?

Ketvirtadienį buvo užblokuota svetainė, sukurta protestui dėl konstitucijos pakeitimų reikšti, sakė vienas opozicijos aktyvistas.

„Kampanijos prieš konstitucijos pataisas tinklapį net2020.ru ką tik užblokavo „Roskomnadzor“, – pažymėjo Andrejus Pivovarovas, turėdamas omenyje valstybinę ryšių kontrolės instituciją.

Pasak jo, „Roskomnadzor“ užblokavo svetainę atitinkamą sprendimą priėmus Maskvos teismui.

Teismo atstovė naujienų agentūrai AFP patvirtino, jog tinklalapis buvo užblokuotas, bet nepateikė išsamesnės informacijos.

„Tokia nervinga reakcija reiškia, kad einame teisingu keliu“, – pareiškė A.Pivovarovas.

Jis patikino, jog kampanija, pavadinta „Net!“ (rus. Ne!), tęsis.

Kremliaus kritikai ragino visuomenę protestuoti prieš minimas pataisas dar prieš tai, kai Rusijos prezidentas atskleidė savo ketinimus, antradienį sakydamas kalbą parlamente.

Daugiau nei 50 tūkst. žmonių pasirašė „manifestą“, kuriame tvirtinama, kad valdantieji mėgina įvykdyti „konstitucinės santvarkos perversmą“.

Abeji rusų parlamento rūmai išreiškė palaikymą pataisoms, taip pat numatančioms nuostatas, draudžiančias tos pačios lyties asmenų santuokas ir įtvirtinančias „istorines tiesas“ apie Rusijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.

Šalies piliečia spręs, ar priimti pataisas, per balandžio 22 dieną vyksiantį balsavimą.

Širvių kaimo prieigose sustabdyto „Volvo“ vairuotojas – ir kelių, ir kontrabandos erelis

Šalčininkų r. gyventojas įkliuvo su kontrabandiniu kroviniu ir išregistruotu automobiliu.

Trečiadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai Šalčininkų rajono Širvių kaimo prieigose, kelyje Krakūnai–Šalčininkai, patikrinti sustabdė automobilį „Volvo XC90“ lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais. Jį vairavo 31-erių Šalčininkų rajono gyventojas.

Pasieniečiams kilus įtarimų, kad automobiliu gali būti gabenamas nelegalus krovinys, nuspręsta visureigį patikrinti G.Žagunio užkardoje, kur yra išsamiai apžiūrai reikalinga patalpa bei įranga.

Paaiškėjo, kad automobilis „Volvo XC90“ išregistruotas, jo numeriai yra negaliojantys, transporto priemonė neapdrausta.

Atlikus 2005 m. laidos transporto priemonės patikrinimą paaiškėjo, kad automobilio dugne yra įrengta slėptuvė. Iš jos pasieniečiai ištraukė 1 828 pakelius cigarečių „NZ Gold“ ir „5 Minsk Super Slims“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Maža to, automobilis „Volvo XC90“ yra išregistruotas, jo numeriai yra negaliojantys ir transporto priemonė neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką Šalčininkų rajono gyventojui G.Žagunio užkardos pasieniečiai pradėjo administracinės bylos teiseną. Už tokį pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 5 200 iki 6 000 eurų. Dabar kontrabandininko bylą nagrinės Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai. Gali būti konfiskuotas ir netvarkingas automobilis.

Be to, Šalčininkų rajono gyventojui pasieniečiai dar pradėjo administracinę teiseną dėl transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimų, t. y. neregistruoto negaliojančiais numeriais ir be transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo automobilio vairavimo.

Po apklausos vairuotojas paleistas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Automobilis ir kontrabandinis krovinys saugomi G.Žagunio pasienio užkardoje.

Šakių rajone krovininis automobilis mirtinai sužalojo dviratininką

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus,
matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Plačiau apie tai: privatumo politika.