Naujausias tyrimas rodo, kad pasiekti didesnį nei 110 metų amžių gali padėti daugiau tam tikro tipo imuninių ląstelių kraujotakoje, skelbia „Live Science“.
Nustatyta, kad žmonių, kuriems pavyksta sulaukti 110 ar daugiau metų, kraujyje yra didesnė, nei įprasta, ypač reto tipo T pagalbinių ląstelių koncentracija. Šios imuninės ląstelės gali apsaugoti garbingo amžiaus žmones nuo virusų ir navikų.
„Svarbiausia bus suprasti, kas yra jų (ląstelių) natūralus taikinys. Tai gali padėti sužinoti, ko reikia norint gyventi sveikai ir ilgai“, – teigia tyrimo bendraautoriai Kosuke Hashimoto, Nobuyoshi Hirose ir Piero Carninci.
Minėti mokslininkai iš Japonijos norėjo išanalizuoti itin ilgai gyvenančių žmonių imunines ląsteles, nes to dar niekas nedarė. Žmonių, gyvenančių ilgiau kaip 110 metų, nėra daug net Japonijoje, kur vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 81 metai, o moterų – 87 metai.
2015 m. Japonijos gyventojų surašymo metu nustatyta, kad tais metais šalyje gyveno 61 763 šimtamečių ir vyresnių žmonių, tačiau tik 146 buvo 110 ar vyresni. (Seniausiu pasaulyje žmogumi įprastai laikomas Prancūzijos pilietis Jeanne Calment, kuris mirė 1997 m., sulaukęs 122 metų. Tiesa, dėl šio fakto nuolatos nesutariama.).
Tyrėjai imunines ląsteles išskyrė iš septynių unikalaus amžiaus sulaukusių žmonių kraujo. Be to, tą patį padarė dar iš penkių kontrolinių dalyvių kraujo, pastarųjų amžius svyravo nuo 50 iki 80 metų.
Tada mokslininkai panaudojo pažangų metodą, vadinamą vienos ląstelės transkriptomija, norėdami sužinoti, ką daro kiekviena imuninė ląstelė atskirai. Šis metodas matuoja pasiuntinio RNR, kurį ląstelėje sukuria šimtai tūkstančių genų. Tai yra tarpinis ryšys, perkeliantis genetinius DNR nurodymus į ląstelės branduolį, kuris šias instrukcijas naudoja baltymams kurti. Iš esmės skaitydami RNR pranešimus, tyrėjai gali nustatyti kiekvienos ląstelės aktyvumą, efektyviai identifikuodami ją ir jos funkcijas.
Mėginius sudarė daugiau nei 41 tūkst. imuninių ląstelių iš 110 metų amžiaus ribą perkopusių žmonių ir dar beveik 20 tūkst. imuninių ląstelių iš jaunesnių asmenų. Autorių teigimu, nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių imuninių ląstelių buvo iš pogrupio, vadinamo CD4 CTL. Tai tam tikros T pagalbininkės ląstelės, galinčios tiesiogiai užpulti ir sunaikinti kitas ląsteles.
„Tai stebina, nes įprastai tai labai reto tipo ląstelės“, – teigė mokslininkai.
Plati CD4 ląstelių grupė, kurios narės vadinamos T pagalbinėmis ląstelėmis, įprastai nėra kovotoja. Šios ląstelės labiau primena vadoves, nurodančias, ką kitoms imuninėms ląstelėms daryti, išskirdamos uždegimines chemines medžiagas, vadinamas citotoksinais.
Bet CD4 CTL yra citotoksinai, tai reiškia, kad jie iš tikrųjų sugeba užpulti ir sunaikinti įsibrovėlius.
Dažniausiai tik keli procentai visų T pagalbininkių ląstelių yra citotoksinės; tyrimo metu jaunesni žmonės jų turėjo vos 2,8 proc. Tačiau šimtamečių atveju apie 25% visų pagalbininkių T ląstelių sudarė ši „žudikių“ versija, pranešė tyrėjai Nacionalinės mokslų akademijos žurnale „Proceedings“.
Tyrimas neįrodo, kad imuninės ląstelės yra tiesioginė nepaprasto ilgaamžiškumo priežastis, nes imties dydis vis dar yra mažas. Įrodyta, kad citotoksinės T ląstelės puola navikų ląsteles ir apsaugo nuo virusų peles, teigia mokslininkai, tačiau kitas žingsnis yra išsiaiškinti, ką šios ląstelės veikia žmogaus kūne.
