Seimo kontrolieriaus įstaigos tyrimas atskleidė žmogaus teisių spragas globos namuose. Nustatyta, kad pažeidžiamas globotinų orumas ir privatumas. Pasak Seimo kontrolieriaus, per mažai studijų ir tobulinimosi programų, kur būtų mokoma žmogaus teisių, nors atsakingos ministerijos tikina, kad jų yra ir žada, kad bus dar daugiau.
Kontrolierius ištyrė, kad ne visi globos namuose dirbantys specialistai išmano žmogaus teises, pavyzdžiui, eidami pas globotinius nesibeldžia. Problemą pripažįsta ir pačios įstaigos.
„Ypatingai vyresnės kartos darbuotojai ir paslaugos gavėjai įstatymo neišmano, jie keičiasi raidoje, būtinai turi būti tobulinami, kvalifikuojami, supažindinami su įstatymais ir žmogaus teisės aktais“, – sako Erika Kosej, Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja.
Seimo kontrolierių įstaiga aibę pažeidimų rado kone visose tirtose globos įstaigose – ir vaikų, ir senelių namuose. Sauskelnės keičiamos kitų akivaizdoje, socialiniai darbuotojai kartais netgi užrakina globotinius kambariuose, po skalbimo sumaišomi globotinių skalbiniai. Globotiniai, su kuriais taip elgiamasi, anot kontrolieriaus, netenka orumo.
„Garbus amžius nereiškia, kad žmogus neturi teisės į orumą, neturi teisės į pagarbą.
„Globos namai – pirmiausia namai, kur žmonės dabar gyvena, tai – jų namai, reikia, kad slaugytojai pasibelstų, niekas nenorėtų, kad atliekant medicinines procedūras, kad ir sauskelnių pervilkimą, būtų tai atliekama prie visų žmonių“, – teigia Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Pasak Seimo kontrolieriaus, žmogaus teisių temos trūksta studijų programose. Nors socialiniams darbuotojams tobulintis skirta 170 programų, žmogaus teisių tema įtraukta tik į kelias. Pasak švietimo ir mokslo viceministro, tokių studijų ir tobulinimosi programų daugės.
„Mano nuomone, tai turi būti integralus dalykas. Tokiuose dalykuose, kaip slauga, turi būti integralu, kur studentams suteikiama studijuojant pirmą kartą, kylą klausimas ir dėl mokymosi visą gyvenimą – tos žinios turi būti primenamos“, – tikina Valdemaras Razumas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Tačiau esą teorinių žinių neužtenka – socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė siūlo įsijausti į pažeidžiamų asmenų vaidmenį.
„Gal mes teoriškai žinom, bet praktikoj gyvenant – ar man patiktų toks elgesys su manim, ar aš keisčiau sauskelnes prie visų, nepastačius širmos, kai pradedi kvestionuoti per save, daugelis dalykų atsidaro kitoj perspektyvoje“, – mano Violeta Toleikienė, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos skyriaus vedėja.
Nors ministerijos tikina, kad pokyčiai jau vyksta, pačios pripažįsta, kad trūksta bendradarbiavimo. Kauno Technologijų universiteto dekanas Ainius Lašas sako, kad valdžia turėtų parengti nuoseklų planą, kad žmogaus teisių būtų mokoma nuo darželio iki senatvės.
„Krūvis didelis, stresas didelis, situacijos sudėtingos, gal žmogus neturi su kuo pasitarti. Tai ir vadovų atsakomybė, bet jei tai integruota į mokymosi sistemą, yra galimybės prisiminti, atšviežinti, paaugti ir taikyti tai darbo vietoje“, – teigia A. Lašas.
Seimo kontrolieriai svarsto aiškintis, ar žmogaus teises išmano ir kiti specialistai, pavyzdžiui, medikai.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 09.40 min.:
